Johanisburgo apskritis

Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Pišo apskritis.

Johanisburgo apskritis
Landkreis Johannisburg

1818 – 1945

→

Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.

Administracinis centras

Johanisburgas

1818-1905

Gumbinės apygarda

1905-1945

Alnaštyno apygarda

Gyventojų

33 081 (1837), 48 262 (1900), 52 672 (1939)

Plotas

1 684 km² (1818)

Johanisburgo apskritis (vok. Landkreis Johannisburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Johanisburgas.

Geografija

Johanisburgo apskritis apėmė pietrytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Ortelsburgo, Zensburgo, Lėciaus ir Luko apskritimis. Apskrities plotas 1684 km², iš jų 33,1% užėmė miškai, 11,4% pelkės, 11,4% dykra. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Ario, Gelenburgo (iki 1938 m. Biala) ir Johanisburgo miestai bei 166 savivaldybės.

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Johanisburgo apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Johanisburge įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 7 parapijos. 1905 m. Johanisburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Pisko pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Demografinė raida tarp 1837 m. ir 1939 m.

1837 m.

1890 m.

1900 m.

1910 m.

1925 m.

1933 m.

1939 m.

33 081

48 747

48 262

51 399

55 239

54 322

52 672

1837 m. apie 89% gyventojų gimtąją kalbą užsirašė lenkų–mozūrų tarmę, 11% kalbėjo vokiečių kalba. 1890 m. lenkais užsirašė 37 000, arba 76%, vokiečiais – 24% gyventojų.

Gyventojai pagal tikėjimą