Joseph Louis Lagrange
| Žozefas Lui Lagranžas pranc. Joseph Louis Lagrange | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1736 m. sausio 25 d. Italija, Turinas |
| Mirė | 1813 m. balandžio 10 d. (77 metai) Prancūzija, Paryžius |
| Veikla | Matematikas Astronomas Inžinierius |
| Sritis | Matematika Fizika |
| Žymūs studentai | Joseph Fourier Siméon Denis Poisson |
| Žinomas (-a) už | Pasiekimus matematinės analizės ir teorinės mechanikos srityse, kaip Skaičių teorija Dangaus mechanika Lagranžo taškas ir kt. |
 Vikiteka |
Joseph Louis Lagrange |
Žozefas Lui Lagranžas (pranc. Joseph Louis Lagrange; 1736 m. sausio 25 d. – 1813 m. balandžio 10 d.) – italų kilmės prancūzų matematikas, astronomas ir inžinierius. Priskiriamas prie žymiausių XVIII a. matematikų. Pasižymėjęs unikaliais gebėjimais kaupti ir panaudoti žinias įvairiose mokslo srityse. Svarbaus mokslinio traktato „Analitinė mechanika“ autorius, aprašęs kūnų judėjimo mechaniką tikslia matematine kalba. Taip pat žinomas už matematinės analizės metodinį vystymą, skaičių teoriją, tikimybių teorijos, skaičiavimo metodų ir išvestinių varijavimo tyrimus.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žozefas Lui Lagranžas gimė 1736 m. sausio 25 d. Sardinijos karalystės (dabartinės Italijos) mieste, Turine, kareivio ir valstietės šeimoje. Dėl materialinių sunkumų šeimoje Lagranžas siekė mokslo aukštumų. Jį domino filologijos mokslas, tačiau tėvas geidė matyti savo sūnų advokato vietoje, todėl siuntė jaunąjį Lagranžą studijuoti į Turino universitetą. Užbaigti socialinius mokslus Lagranžui nepavyko, kadangi atsitiktinai susipažinęs su matematinės optikos traktatu, jis nusprendė pradėti mokslinę veiklą matematikos sferoje.[1]
1755 m. Lagranžas jau dėstė matematiką karinėje Turino akademijoje, rašė pirmąjį rimtesnį veikalą apie izoperimetrines išvestinės savybes ir šiuo darbu pasidalino su Leonardu Oileriu, žymiu tų laikų matematiku ir fiziku. Jaunasis matematikas padarė įspūdį Oileriui, kadangi Lagranžas sugebėjo išspręsti uždavinius, kurių jis nesugebėjo suprasti, todėl galiausiai rekomendavo Lagranžą Berlyno mokslų akademijoje. Kitais metais Lagranžas jau tapo šios akademijos nariu. 1758 m. tyrė I. Niutono veikalus apie garso sklaidą, surasdamas ir ištaisydamas klaidas diferencialinėse lygtyse.
Iki 1759 m. rašė mokslinius darbus apie mechaniką ir diferencijavimo variacijos būdus, domėjosi tikimybių teorija, svyravimų ir akustikos darbais. 1762 m. rengė diferencialinės lygties konstantų varijavimo metodą. Nors ir kritikuotas kolegų akademijoje už neaiškias sąvokas, Žozefas Lui Lagranžas tęsė mokslinę veiklą. Leonardas Oileris redagavo ir tobulino Lagranžo veikalus, jų pagrindu 1766 m. griežtai apibrėždamas diferencialinių lygčių sprendimo metodiką.
Prancūzijos mokslų akademija 1764 m. paskelbė premiją už tiksliausią Mėnulio judėjimo aprašymą, todėl Lagranžas ėmėsi iniciatyvos ir aprašė Mėnulio libraciją (buvo įvesta Lagranžo taško sąvoka). 1766 m. mokslininkas apdovanotas antrąja premija už Jupiterio palydovų judėjimo aprašymą. Iki 1778 m. Lagranžui suteiktos dar 3 premijos.[2]
Veiklos Berlyne laikotarpyje (1766–1787 m.), Lagranžas dėstė fiziką ir matematiką, vėliau tapo akademijos prezidentu. Jis efektyviai plėtojo algebrą ir skaičių teoriją, įrodinėjo matematiko P. Ferma teoremas. Taip pat Berlyne Lagranžas parašė veikalą „Analitinė mechanika“, kuris buvo publikuotas Paryžiuje 1788 m., šis traktatas laikomas svarbiausiu Lagranžo pasiekimu. Jame redaguoti esminiai statikos, dinamikos užduočių sprendimo principai, įvesta bendroji koordinačių sistema.[3]
1767 m. mokslininkas susituokė, tačiau 1783 m. jo žmona Vitorija, netrukus mirė. 1787 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI pakvietė Žozefą Lui Lagranžą į Paryžių bei pasiūlė tapti Paryžiaus mokslų akademijos pilnaverčiu nariu. Lagranžas sutiko ir išvyko į Paryžių. Netrukus prasidėjo Didžioji Prancūzijos revoliucija, bet mokslininkas ramiai vykdė savo veiklą, kūrė metrinę sistemą ir revoliucinį kalendorių. Lagranžui už nuopelnus suteikta stambi pensija.
1792 m. Lagranžas vedė prancūzę, Lene Francua Adelaide Lemone, draugo astronomo dukrą. Nuo 1795 m. mokė matematikos valstybinėje Paryžiaus mokykloje, 1797 m. dėstė matematinę analizę politechninėje aukštojoje mokykloje. Vėliau, 1801 m., išleido veikalą apie funkcijų diferencijavimą, išvedė daugianario interpoliavimo formulę. Šie Lagranžo darbai vėliau buvo panaudoti matematiko A. Koši veikaluose.[4]
Napoleonui atėjus į valdžią, Lagranžui paskirtas grafo titulas, senatoriaus pareigos ir garbės legiono ordino apdovanojimas, kadangi Napoleonui labai vertino išsilavinusias asmenybes.
Žozefas Lui Lagranžas mirė 1813 m. balandžio 10 d. ir buvo iškilmingai palaidotas Panteone.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biografijos faktai (W. W. Rouse Ball)
- Biografijos Archyvuota kopija 2013-12-28 iš Wayback Machine projekto. faktai (А. Н. Крылов)
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |