Kalifornijos įlanka

28° š. pl. 112° v. ilg. / 28°š. pl. 112°r. ilg. / 28; 112

Kalifornijos įlanka (isp. Golfo de California), arba Korteso jūra (mar de Cortés) – įlanka Ramiajame vandenyne, atskirianti Kalifornijos pusiasalį nuo pagrindinės Meksikos dalies. Ilgis – 1203 km. Plotis – nuo 92 iki 222 km. Vidutinis gylis – daugiau nei 1000 m, didžiausias gylis – 3400 m. Plotas – 160 000 km².

Hidrologiniu režimu prilygintina jūrai. Potvynių aukštis iki 2,9 m (vyksta kas pusė paros). Žvejyba (tunai, skumbrės, jūrų ešeriai).^[1]

Dėl tektoninių procesų įlanka atsivėrė prieš ~5 mln metų. Atsiverdama pakeitė Kolorado upės kryptį, dabar ji šiaurinėje įlankos dalyje formuoja didžiulę deltą. Į įlanką taip pat įteka Fuertės, Majo, Sinaloa, Sonoros ir Jakės upės.

Didžiausios salos – Tiburonas ir Anchel de la Gvarda.

Miestai – Gvaimasas, La Pasas.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 187

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje

Šiaurės Meksika	Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014)

Vakarų Meksika	Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016)

Centras ir Įlanka	Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018)

Oachaka	Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010)

Jukatanas ir Čiapasas	Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002)

Nematerialusis	Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)