Kilimandžaras
Kilimandžaras | |
---|---|
Šalis | Tanzanija |
Aukštis | 5895 m |
Tipas | stratovulkanas |
Amžius | |
Aktyvumas | užgesęs |
Paskutinis išsiveržimas |
1756 m. m. |
Koordinatės: | 03°04′33″ p. pl. 37°21′12″ r. ilg. / 3.07583°š. pl. 37.35333°r. ilg. |
Kilimandžaras (suah. Kilimanjaro) – vulkaninis masyvas Rytų Afrikoje, Tanzanijos teritorijoje. Susidaręs Rytų Afrikos lūžių zonoje. Masyvas sudarytas iš 3 kūgių: Kibo (5895 m – aukščiausia Afrikos vieta), Mavenzi ir Širos.[1] Sudaro bazaltai ir fonolitai. Kibo viršukalnėje – aktyvus vulkanizmas, į orą išmetamos fumarolės. Papėdėje – savanos, šlaituose – ekvatoriniai kalnų miškai, senecijų ir lobelijų giraitės, viršūnėje – amžini sniegynai ledynai. Įeina į Kilimandžaro nacionalinį parką.
Pirmieji kalną pastebėję europiečiai buvo vokiečių keliautojai Johanesas Rebmanas ir Johanas Liudvigas Krapfas (1846 m.). Pirmoji įkopė austrų ekspedicija (1889 m). Vokiečių valdymo metais Kilimandžaras vadintas Kaizerio Vilhelmo kalnu (Kaiser-Wilhelm-Spitze). 1995 m. vasario 5 d. į Kilimandžarą įkopė Vladas Vitkauskas (tiesa, dar 1966 m. į kalną įkopė JAV gyvenęs lietuvis Arvydas Bertulis).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 209
- ↑ Kilimandžaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006