Klientelizmas

Klientelizmas (lot. clientēla 'santykiai tarp patrono ir nuo jo priklausomo (kliento)') – nelygiaverčiai išteklių ir paslaugų mainai, išnaudojamo pobūdžio santykiai tarp turtingesnio, galingesnio patrono (lot. patronus 'globėjas, užtarėjas') ir mažiau turtingo, silpnesnio kliento (lot. cliens 'pasekėjas, priklausomasis'). Šios sąvokos turinį apibrėžė antropologai ir sociologai, apibūdindami tradicinių, agrarinių visuomenių hierarchinius santykius. Maždaug 1970 m. ją ėmė vartoti politologai.^[1]

Klientelizmo bruožai

Klientelistiniuose santykiuose dominuoja ekonomiškai, socialiai ar politiškai stipresnis patronas, siūlantis savo paslaugas (tai gali būti finansinė parama arba emocinis palaikymas) mainais už kliento moralinę arba materialinę paramą. Pasak Utrechto universiteto profesoriaus F. Van Waarden, klientelistiniai santykiai sudaro palankias sąlygas korupcijai, kai valstybinės institucijos (patronas) bendradarbiauja su interesų grupėmis (klientais) ir įgyvendina jų poreikius. Tokie santykiai gali komplikuoti bendrųjų interesų formulavimą ir ne visada paisyti atskirų socialinių grupių interesų, riboti jiems atstovaujančių organizacijų ar asociacijų savarankiškumą.

Klientelizmas prieštarauja demokratijos principams, nes neatsižvelgiama į viešuomenės interesus, priimant sprendimus neįtraukiama visuomenė.^[2] Klientelizmas yra specifinis interesų grupių bei valstybės santykių tipas, kuris atsiranda kai valstybinės institucijos tampa susijusios su dominuojančia interesų grupe ir nuo jų priklauso. Taip viešoji politika įgyja privatumo, o viešosios institucijos – nelegalumo atspalvių.^[3]

Klientelizmo pavyzdžiai

Vienas iš klasikinių klientelizmo pavyzdžių – Sicilijos mafija. Be kriminalinės veiklos, mafija taip pat teikia paslaugas, kurias turėtų užtikrinti valstybė.^[4] Pavyzdžiui, saugo skurdžiai gyvenančių žmonių turtą, padeda vykdyti sutartis. Tai abipusės naudos veikla, nes taip mafija gauna legalių finansinių šaltinių. Tuo metu Meksikoje vietos brokeriai mainais už balsus ir paramą suteikia valstiečiams paskolas, žemės sklypus, saugumą ir priemones, reikalingas pasėliams parduoti.^[5]

Šaltiniai

↑ http://pdf.usaid.gov/pdf_docs/Pnacr426.pdf
↑ http://pdf.usaid.gov/pdf_docs/Pnacr426.pdf
↑ F. van Waarden, `Dimensions and types of policy networks', European Journal of Political. Research, 21 (1992), 29-52
↑ http://pdf.usaid.gov/pdf_docs/Pnacr426.pdf
↑ Transparency International “The Anti-Corruption Plain Language Guide” www.transparency.org

[1] ttps://pdf.usaid.gov/pdf_docs/Pnacr426.pdf

[2] ttps://pdf.usaid.gov/pdf_docs/Pnacr426.pdf

[3] F. van Waarden, `Dimensions and types of policy networks', European Journal of Political. Research, 21 (1992), 29-52

[4] ttps://pdf.usaid.gov/pdf_docs/Pnacr426.pdf

[5] Transparency International “The Anti-Corruption Plain Language Guide” www.transparency.org

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]