Pereiti prie turinio

Krozė salos

Koordinatės: 46°25′ p. pl. 51°59′ r. ilg. / 46.417°š. pl. 51.983°r. ilg. / 46.417; 51.983
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

46°25′ p. pl. 51°59′ r. ilg. / 46.417°š. pl. 51.983°r. ilg. / 46.417; 51.983

Krozė salų padėtis
Salyno žemėlapis

Krozė salos (pranc. Îles Crozet) – kelių smulkių salelių salynas subantarktiniuose Indijos vandenyno vandenyse. Priklauso Prancūzijai, sudaro vieną iš Prancūzijos Pietų Sričių rajonų.

Salyną sudaro 5 salos, kurių bendras plotas – 352 km²: Posesiono (Possesion, 150 km²), Rytų (Île de L’Est, 130 km²), Kiaulių (Île aux Cochons, 67 km²), Pingvinų (Île de Pingouins, 3 km²), Apaštalų (Île des Apôtres, 2 km²). Salos vulkaninės kilmės, kalnuotos, uolingos, sudarytos iš tufo ir bazalto, iškyla iki 1090 m (Mariono Dufreno kalnas Rytų saloje).

Klimatas drėgnas, vėsus. Temperatūra ištisus metus laikosi ~5 °C. Per metus iškrenta virš 2000 mm kritulių, bemaž 300 dienų metuose yra lietingos. Būdingi smarkūs, gūsingi vėjai, viršijantys 100 km/h greitį. Vyrauja subantarktinė tundra – samanos, kerpės, žolės. Peri jūriniai paukščiai – 4 pingvinų rūšys, petreliai, albatrosai, makščiasnapiai ir kt. Salose ir aplink jas gyvena jūrų lokiai, pietiniai jūrų drambliai, orkos. 1938 m. Krozė salos paskelbtos nacionaliniu parku.[1]

Krozė salose (Posesiono saloje) nuo 1963 m. veikia Alfredo Foro (Alfred Faure) mokslinių tyrimų bazė su nuolatiniais darbuotojais (žiemą – 25, vasarą – 45). Stotyje atliekami meteorologiniai ir geofiziniai stebėjimai.

Salas 1772 m. sausio 24 d. atrado prancūzų jūrininkas Markas Žozefas Marionas Dufrenas (Marc-Joseph Marion du Fresne). Jo ekspedicijos antrasis kapitonas Žiulis Krozė išsilaipino į Posesiono salą ir paskelbė ją Prancūzijos valda. Nors dauguma ekspedicijos vėliau pražuvo Naujojoje Zelandijoje, Krozė sėkmingai grįžo į Pietų Afriką, kur kelionės duomenis perdavė britų kapitonui Džeimsui Kukui. Šis savo trečiosios kelionės metu pasiekė salas ir jų atskirus spiečius pavadino Mariono ir Krozė vardais. Vėliau visam salynui prigijo Krozė vardas, o Mariono vardu pavadinta viena iš Princo Edvardo salų. XIX a. Krozė salose lankydavosi ruonių ir banginių medžiotojai, daug jų laivų prie šių salų suduždavo. 19241955 m. prancūzai salas administravo kaip Madagaskaro kolonijos dalį, vėliau pradėtos valdyti kaip viena iš Prancūzijos Pietų Sričių.

  1. Krozė salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003