Kvepalai

Apie Patrick Suskind knygą skaitykite Kvepalai (knyga)

Kvepalai – kvapniųjų aliejų, aromatinių junginių ir kitų tirpių medžiagų mišinys, naudojamas siekiant suteikti malonų kvapą žmogui, daiktui ar kt.

Kvepalų istorija

Senovės Egipto kūrinys, vaizduojantis lelijų kvepalų ruošimą, IV a. pr. m. e.

Žodis parfumerija kilęs iš lot. per fumum 'prieš rūkymą'. Kvepalų gamybos menas prasidėjo senovės Mesopotamijoje ir Egipte, vėliau kvepalai buvo kuriami ir rafinuojami romėnų ir persų. Kvepalai ir parfumerija taip pat egzistavo Rytų Azijoje, dauguma kvapų buvo pagaminti smilkalų pagrindu.

Manoma, kad pirmoji kvepalų gamintoja pasaulyje buvo chemikė moteris vardu Tapputi, kuri paminėta antrojo tūkstantmečio pr. m. e. dantiraščio lentelėje Mesopotamijoje.

Archeologai Pyrge (Kipras) atrado tai, kas, kaip manoma, yra pasaulyje seniausi kvepalai. Kvepalams yra daugiau kaip 4 000 metų, jie buvo atrasti senovinėje parfumerijos gamykloje. Mažiausiai 60 distiliavimo indų, maišymo dubenys, piltuvėliai ir kvepalų buteliukai buvo surasti 4 000 m² gamykloje.

Senais laikais žmonės naudojo vaistažoles ir prieskonius, tokius kaip migdolai, kalendra, mirta, spygliuočių sakai, bergamotė, bet ne gėles.

Persijos gydytojas ir chemikas Avicena įdiegė perdirbimo būdą, t. y. išgaudavo iš žiedų aliejų naudodamas distiliaciją (procedūra, dažniausiai naudojama šiandien). Iš pradžių jis eksperimentavo su rože.

Iki jo atradimo skysti kvepalai buvo aliejaus ir smulkintų vaistažolių arba vainiklapių mišiniai. Rožių vanduo buvo labiau rafinuotas ir nedelsiant tapo populiarus. Abi žalių sudedamųjų dalių ir distiliacijos technologijos darė didelę įtaką Europos parfumerijai ir moksliniams įvykiams, ypač chemijai. Parfumerijos žinios pasiekė Europą prieš XIV a. iš dalies dėka islamo paplitimo.

Pirmus šiuolaikinius kvepalus sukūrė vengrai. Šie kvepalai buvo pagaminti 1370 m. Vengrijos karalienės Elizabeth įsakymu iš iškvepinto aliejaus, sumaišyto su alkoholio tirpalu, ir buvo žinomi visoje Europoje kaip Vengrijos vanduo.

Parfumerijos menas klestėjo renesanso Italijoje ir XVI amžiuje, italų patobulinimai buvo įdiegti Prancūzijoje Katerinos Mediči asmeninio kvepalų gamintojo Rene le Florentin. Jo laboratorija buvo sujungta su jos apartamentais slaptu praėjimu, kad jokios formulės negalėtų būti pavogtos kelyje. Prancūzija greitai tapo Europos kvepalų ir kosmetinės gamybos centru. Gėlių auginimas kvepalams tapo pagrindine pramonės šaka Prancūzijos pietuose. Renesanso periodu kvepalai buvo panaudoti pirmiausiai karališkos šeimos ir turtuolių ir, kad paslėptų kūno kvapus, susidarančių dėl to meto higienos ypatumų. Iki XVIII a. aromatiniai augalai buvo auginami Prancūzijos Graso srityje, kad suteiktų augančiai kvepalų pramonei žaliavos.