Ličhavų dinastija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis yra apie dinastiją, valdžiusią Nepalą. Apie to paties pavadinimo gentį, gyvenusią senovinėje Vridži valstybėje, žiūrėkite straipsnį Ličhavai
Ličhavų dinastija – istorinė dinastija, valdžiusi Nepalą IV–VII a. Ji pakeitė Kiratų dinastiją.
Dinastijos valdovai buvo tituluojami maharadža.
Dinastijos sostinės buvo Mangriha ir Kailaškutas.
Ličhavų valdymas Nepale visada traktuojamas kaip klestėjimo metas. Tuo metu Nepalas vystėsi visuose lygmenyse.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradiciškai dinastija yra kildinama iš ličhavų genties, I tūkst. pr. m. e. gyvenusios Vridži karalystėje, nors tai nėra įrodyta. Dažniausiai teigiama, kad ličhavai išsikėlė iš Vridži V a. pr. m. e., kuomet karalystė buvo užimta Magadhos karaliaus Adžatsatru. Jie pamažėle migravo į vakarus, ir Nepale įkūrė naują dinastiją, kurios pirmasis valdovas Džajadevas laikomas 24-uoju valdovų sekoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]IV a. Nepalo pietuose kylant Guptų imperijai, Nepalas išsaugojo nepriklausomybę. Guptų imperatorius Čandragupta net vedė nepalietę. Žymiausias ličhavų valdovas buvo Manadeva I, kurio laikais Nepalas išsiplėtė iki Gandako, buvo pastatyti sostinės rūmai Mangrihoje.
Valdant Šivadevai, valdžia į rankas pateko puikiam administratoriui Amšuvarmai, kuris nepriklausė dinastijai. Jam valdant ličhavai išlaviravo tarp dviejų tuo metu iškilusių galybių – Haršos imperijos Indijos šiaurėje ir Tibeto. Vėlesni valdovai irgi susidūrė su panašiais iššūkiais.
869 m. dinastija buvo pakeista Thakuri dinastijos.
Administracija ir valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Greta maharadžų valstybėje valdžią turėjo ministrų taryba, vadovaujama mahasamantos. Buvo sukurta tvarkinga administracinė sistema, įsteigti pančialiai – vietos teismais, spręsti vietiniams klausimams. Buvo sustiprinta armija, kurią sudarė pėstininkai, kavalerija ir dramblių jojikai.
Valstybė buvo daugiatautė, ir čia buvo įdiegta kastų sistema. Svarbiausios grupės buvo ahirai, kiratai, thakuriai ir bhutijai.
Nepalas tuo metu pagerino kelių kokybę, kas leido vystyti prekybą ir tapti svarbiu tarpininku tarp Tibeto ir Indijos. Nepale buvo kaldinamos monetos, turėję apyvartą dideliame regione.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadangi ličhaviai buvo indoarijų kilmės, valstybėje kaip oficiali kalba buvo naudojamas sanskritas, ir šalis buvo stipriai induizuota. Kai kurie valdovai rašė sanskrito gramatikas bei poeziją šia kalba.
Ličhaviai buvo hinduistai, tačiau valstybėje toleravo visas religijas, skirtingai nei kai kurie Nepalo užkariautojai tais laikais.
Šalyje klestėjo architektūra ir menas, ką liudija tokie kūriniai, kaip Svajambunatho stūpa, Bodnatho stūpa ir kt.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 185 Džajavarmā (Džajadeva)
- Vasurāja (Vasudatta Varmā)
- c.400 Višvadeva
- c.425 Šankaradeva I
- c.450 Dharmadeva
- 464–505 Mānadeva I
- 505–506 Mahīdeva
- 506–532 Vasantadeva
- Manudeva
- 538 Vāmanadeva (Vardhamānadeva)
- 545 Rāmadeva
- Amaradeva
- Gunakāmadeva
- 560–565 Ganadeva
- 567-c.590 Bhaumagupta (Bhūmigupta)
- 567–573 Gangādeva
- 575/576 Mānadeva II
- 590–604 Šivadeva I
- 605–621 Amšuvarmā (regentas)
- 621 Udajadeva
- 624–625 Dhruvadeva
- 631–633 Bhīmārdžunadeva
- 635 Višnugupta – Džišnugupta
- 640–641 Bhīmārdžunadeva / Višnugupta
- 643–679 Narendradeva
- 694–705 Šivadeva II
- 713–733 Džajadeva II
- 748–749 Šankaradeva II
- 756 Mānadeva III
- 826 Balirāja
- 847 Baladeva
- 877 Mānadeva IV