Lorenzo di Credi
Lorencas di Kredis (it. Lorenzo di Credi, tikr. Lorenzo d'Andrea d'Oderigo, apie 1458–1536 m.) – italų renesanso tapytojas iš Florencijos.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lorencas di Kredis gimė 1457 ar 1459 m. Florencijoje. Jis buvo kilęs iš metalo dirbinių meistrų giminės. Pirmą kartą paminėtas 1480 m. dirbęs padėjėju Andrėjos del Verokjo dirbtuvėse, kur jis susipažino su Leonardu da Vinčiu ir buvo ženkliai jo paveiktas. 1482−1483 m. Lorencas di Kredis vadovavo A. del Verokjo dirbtuvėms, kai meistras buvo išvykęs į Veneciją ir po 1488 m. A. del Verokjo mirties perėmė vadovavimą dirbtuvėms. Jo tapybos darbai buvo atlikti labai kruopščiai. Lorenco di Kredžio paveikslai sekė Leonardo tapytais darbais. Iš kai kurių darbų matyti, kad jis apie 1510 m. buvo paveiktas Fra Bartolomeo dailės. Jo darbų kruopštų atlikimą menkino pasikartojančios ir konvencionalios veikėjų pozos ir veidų išraiškos. Jo stilius beveik nesikeitė ir žinoma, kad jis dirbo dar ilgai po 1520 m. nepaisant vis labiau atsiliekančios nuo laikmečio stilistikos. Daugiausiai tapė altorinius ir mažų matmenų, maldai skirtus religinius paveikslus, yra nutapęs portretų. Lorencas di Kredis mirė 1536 m. Florencijoje.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Dama su jazminu“ (1485−1490 m., Forlio dailės galerija) -
„Madona su Kūdikiu, Šv. Jonu Krikštytoju ir angelu“ (apie 1490 m., Metropoliteno muziejus, Niujorkas) -
-
„Piemenų pagarbinimas“ (apie 1510 m., Uficių galerija, Florencija)
