Magistralinis kelias A1 (Lietuva)
|
Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje. |
Kitos reikšmės – A1 (reikšmės).
| Magistralinis kelias A1 (Lietuva) | |
|---|---|
| Vilnius – Kaunas – Klaipėda | |
| |
| |
| |
| |
| |
| Valstybės |  Lietuva
|
| Ilgis | 311,40 km |
| Pradžia | Vilnius |
| Pabaiga | Klaipėda |
| Atidarytas | XX amžiaus 9-as dešimtmetis |
| Apskritys | Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Klaipėdos |
| Miestai | Vilnius, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Kaunas, Raseiniai, Klaipėda |
| |
| Magistralė ties Kaunu (98~101 km.) | |
A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) – pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias.
Esmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visas kelias (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85.
Ruože (tarp Kauno iki Sitkūnų) yra kelio „Via Baltica“ dalis, sutampa su keliu E67.
Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms priklauso 296,30 km (10–306,3 km). Likusi trasa eina Vilniaus ir Klaipėdos miestų gatvėmis, jas prižiūri tų miestų savivaldybės.[1] Kelyje yra 5 juodosios dėmės.
Trasa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Magistralė prasideda Vilniuje. Miesto ribose daugiausia eina Savanorių prospektu. Už miesto ribų toliau eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Baigiasi Klaipėdoje. Kelias kerta svarbiausias Nemuno baseino upes: Nerį, Nevėžį, Dubysą, Jūrą, Miniją.
Kelio statusas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Automagistralės statusas yra suteiktas šiems kelio ruožams: „Sausiai–Kaunas“, ir „Giraitė-Jakai“. Lietuvos automagistralėse nuo kovo iki spalio pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, likusiais mėnesiais leidžiamas 110 km/h greitis. Greitkelio statusas suteiktas trumpam ruožui ties Dirvupiais netoli Klaipėdos, didžiausias leistinas greitis 120 km/h nuo balandžio iki spalio pabaigos, likusiais mėnesiais 110 km/h.
Dalyje atkarpų nėra suteiktas automagistralės arba greitkelio statusas. Ties Vilniumi, Grigiškėmis ir Vieviu esančiose atkarpose greitis sumažintas iki 100 km/h. Atkarpa pasižymi labai tankiu įvažiavimų ir išsukimų į šalia esančias teritorijas kiekiu. Taip pat yra būdingi staigūs išsukimų ir įvažiavimų spinduliai. Arčiausiai Vilniaus vidinės dalies esančioje atkarpoje taip pat būdingas ir didelis eismo intensyvumas.
Ties Kaunu greitis sumažintas iki 90 km/h. Kelias rekonstruojamas, atskiriami vietiniai ir tranzitiniai srautai. Pasižymi tankiu sankryžų ir įvažiavimų į teritorijas kiekiu, dideliu eismo intensyvumu. Po rekonstrukcijos planuojamas greitis iki 110 km/h.
Ties Sujainiais greitis sumažintas iki 110 km/h, automagistralės statusas nesuteiktas, čia įrengta vieno lygio sankryža su apsisukimais skiriamojoje juostoje. Kelio atkarpa naudojasi žemės ūkio technika, kuri važinėja tarp skirtingų kelio pusėse esančių dirbamų laukų ir automagistrale naudotis negali. Žemės ūkio technikai draudžiama įvažiuoti į automagistralės statusą turintį kelią.
Už Dirvupių, ties Jakais ir Klaipėda, greitis sumažintas iki 90 km/h, didelis eismo intensyvumas, įrengtas kairysis posūkis Klaipėdos kryptimi į Klaipėdos LEZ.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarpukario pabaigoje tarp Kauno ir Klaipėdos buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas, kurio dalis trasos (tarp Kauno ir Ariogalos) eina dabartinė A1 automagistralės trasa. Žemaičių plentas buvo žymimas kai kuriose kelio ženkluose trasos numeriu 1.
Sovietmečiu, kelias žymėtas numeriais A227 (Vilnius–Kaunas) ir A271 (Kaunas–Klaipėda).
Kelio istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 2006 m. automagistralės statusas buvo tik kelyje „Kaunas–Klaipėda“.
Kelias „Kaunas–Vilnius“ oficialiai buvo „kelias su skiriamąja juosta“, kurio didžiausias leistinas greitis – 100 km/h.
2006 m. buvo įvesta greitkelio sąvoka, o kaip „eksperimentiniam“, greitkelio statutas buvo suteiktas ruožui tarp Rumšiškių ir Žiežmarių. Tada, didžiausias leidžiamas greitis ruože buvo 110 km/h. 2011 m. balandžio 1 d. greitkelio ruožas buvo prailgintas. Tęsėsi nuo Karčiupio iki Grigiškių.[2] 2012 m. gegužę greitkelio ruožas buvo papildomai pratęstas nuo Karčiupio iki Biruliškių sankryžos. Taip pat buvo pratęstas Automagistralės ruožas ties Klaipėda: automagistralės ruožas – iki Dirvupių, greitkelio – iki Jakų sankryžos. Nuo 2015 m. balandžio kelyje „Kaunas-Vilnius“, didžiausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km/h iki 120 km/h. Nuo 2022 m. balandžio 1 d., keliui „Kaunas–Vilnius“ skirtas automagistralės statusas.
Autostrada Vilnius-Kaunas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji planai sujungti Kauną ir Vilnių atsirado paskutiniaisiais Tarpukario metais.
1960 m. pradėta tiesti autostrada Vilnius-Kaunas. Atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d.
Pagal sovietinius kelių statybos standartus, tokius kaip vietinių ir tranzitinių srautų atskyrimas, konfliktinių taškų skaičius, buvo laikyta viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje.[3] Iki tol kurį laiką nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios. Kelias buvo žemesnių statybos standartų nei tuo metu statomos autostrados Vakarų Europos šalyse, kuriose autostrados jau buvo statomos beveik išimtinai atskirtos nuo vietinių srautų, t. y. įrengiami alternatyvūs jungiamieji keliai, nėra viešojo transporto stotelių. Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės į skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, naujos požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos. 2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Rekonstruota danga ir atnaujintas apšvietimas. Tais pačiais metais buvo pradėti tiesti ties Grigiškių centru esantys jungiamieji keliai ir sankryžos. 2012 m. buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos antrasis etapas. Nutiesti jungiamieji keliai miesto šiaurinėje dalyje. 2015 m. pradėtos Žiežmarių ir Molūvėnų skirtingų sankryžų statybos. 2017 m. pabaigus šias sankryžas, visame kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje. 2017 m. rudenį buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos trečiasis etapas. Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esančioje miesto dalyje. Įrengta nauja dviejų lygių sankryža ties Vokės upe. 2020-2022 m. ilgintos greitėjimo, lėtėjimo juostos, atnaujintas ženklinimas, įrengta pora naujų požeminių praėjimų pėstiesiems. Baigus visus darbus, keliui tarp Kauno ir Vievio bei tarp Vievio ir Vilniaus suteiktas automagistralės statusas.
Autostrados ruožas ties Kaunu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sovietmečiu buvo nutiestas kaip Šiaurinis miesto aplinkkelis. Pradžioje turėjo dvi eismo juostas (paprastas dviejų juostų kelias). Vėliau kelias buvo išplatintas iki keturių eismo juostų (po dvi juostas į skirtingas puses).
2018 m. pradėtas A1 ruožo ties Kaunu platinimas. Darbai vykdomi iš vakarų į rytus nuo sankryžos su Via Baltica. Jau pabaigta atkarpa ties Šilainių mikrorajonu. Šiuo metu vykdomi darbai ties tiltu per Nerį. Vietoje dviejų tiltų atsiranda trys, du visiškai nauji ir trečias renovuotas. Planuojama platinti kelią iki Biruliškių gyvenvietėje esančios sankryžos su A6 keliu.
Autostrada Kaunas-Klaipėda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Autostrada Kaunas-Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m. Pilnai užbaigtas 1987 m. rugsėjo 1 d. Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų. Kelias buvo tiesiamas aukštesnių standartų nei Vilnius-Kaunas kelias. Viešojo transporto stotelės liko tik atkarpose tarp Kauno ir Ariogalos, taip pat netoli Klaipėdos. Nemažoje dalyje atkarpų vietinis ir tranzitis srautas atskirtas beveik taip pat gerai kaip Vakarų Europos autostradose, išskyrus keletą išsukimų ne per skirtingų lygių sankryžas. Pagrindiniai trūkumai liko staigūs įvažiavimų ir išvažiavimų posūkių spinduliai bei vietomis per trumpos lėtėjimo ir greitėjimo juostos.
2010 m. žiemą Prie Klaipėdos iškilo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse krovininio transporto patikrinimo postas.
Tais pačiais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada (610 m ilgio). Ji kerta Jakų žiedą ir nuima nuo jo srautus, važiuojančius į Klaipėdos-Kauno kryptimi. 2013 m. toje vietoje pastatytos dar dvi estakados, kurios nukreipia Kauno-Palangos kryptimi važiuojančius srautus.
2022 m. birželį atidaryta nauja skirtingų lygių sankryža ties Giraite. Nutiesti jungiamieji keliai, iškeldintos stotelės, įrengtas naujas viadukas pėstiesiems. Ruožas su automagistralės statusu pailgėjo dar 3 km.
Kelio išvažiavimai ir stovėjimo aikštelės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
,_StVO_2013.svg){kind=small}
,_StVO_1992.svg){kind=small}
,_StVO_1992.svg){kind=small}
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=252364
- ↑ http://auto.delfi.lt/autonews/greitkelio-ruozas-kelyje-vilnius-kaunas-prailgintas-keturis-kartus.d?id=43892621
- ↑ Greitkelis Vilnius–Kaunas: buvo pasididžiavimas, tapo negyjančia žaizda
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Automagistralei Kaunas-Klaipėda 20 metų (sud. Gražvydas Paliulis). – V.: Ex Arte, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9791-8-0