Metastazė

Padidėjus (šuns) blužnies vaskuliarizacija (išplitimas pažymėtas centre)

Metastazė (gr. μετάσταση, kur μετα~ „kisti“ ir στάση, stáse – ligos, pavyzdžiui vėžio, (patologinio prado) plitimas iš vieno organo į kitus, negretimus, ir dėl to susidaręs antrinis patologinis židinys. Vėžio ląstelių buvimas vietiniuose limfmazgiuose nelaikomas metastaze.

Vėžio ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio auglio ir per limfinę ir kraujo sistemas persikelti į sveikus audinius bet kurioje kūno vietoje. Nepiktybiniai augliai vystosi lokalizuotai, tuo tarpu piktybiniai augliai gali išplisti. Metastazės yra pagrindinė grėsmė gyvybei sergant vėžiu.

Metastazės dažniau pasitaiko vėlyvosiose vėžio stadijose. Karcinomos dažniau plinta kraujotaka, o sarkomos – limfine sistema. Dažniausios metastazių atsiradimo vietos – antinksčiai, kepenys, smegenys ir kaulai.

Vėžiui išplitus ir susidarius naujam augliui, šis vadinamas antriniu arba metastaziniu augliu. Šio auglio ląstelės yra to paties tipo kaip pirminio auglio, taigi jei krūties vėžys išplinta į plaučius, antrinis auglys plaučiuose yra sudarytas iš pakitusių krūtų ląstelių, o ne plaučių ląstelių.