North American P-51 Mustang
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| P-51 Mustang | |
| |
| P-51 Mustang, 1944 m. vasara | |
| Tipas | naikintuvas |
|---|---|
| Gamintojas | North American Aviation |
| Kūrėjas | Edgar Schmued, Raymond H. Rice, Larry Waite, E. H. Horkey |
| Pirmas skrydis | 1940 spalio 26 d. |
| Pradėtas naudoti | 1942 m. |
| Baigtas naudoti | 1957 m. |
| Pagrindiniai naudotojai | JAV karinės oro pajėgos, Karališkosios oro pajėgos |
| Pagaminta vnt. | 15 875 |
P-51 Mustang (mustangas) – JAV naikintuvas, naudotas nuo 1943 m. žiemos iki maždaug 1960 m., o kai kuriose šalyse iki 1980 m. Tai vienas sėkmingiausių ir žinomiausių Antrojo pasaulinio karo naikintuvų. Būtent jis užtikrino visišką Europos oro erdvės užvaldymą 1944 m. Iš viso pagaminta 15875 lėktuvų.
Kūrimas ir pasirodymo priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]JAV bombardavo Vokietiją ir reikėjo naikintuvo, kuris apsaugotų B-17 , B-29 bombonešius ir kontroliuotų oro erdvę, kol vykdoma operacija. Iki tol naudotas P-40 jau buvo techniškai atsilikęs, o P-38 tiesiog stigo. P-47 techninės charakteristikos buvo patenkinamos, tačiau jo skrydžio nuotolis buvo per menkas. Reikėjo sukurti ir gaminti naują naikintuvą, kuris pajėgtų nuskristi iš Londono į Berlyną, ten kautis su ką tik pakilusiais vokiečių naikintuvais ir grįžti atgal. Todėl buvo pradėtas masiškai gaminti 1940 metų itin greitu eksperimentiniu prototipu NA-73X paremtas P-51.
Pagrindinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tuo metu įspūdingas 703 km/h greitis, skrendant optimaliame 7,62 km aukštyje (tai beveik propeleriu varomų orlaivių galimybių riba)
- skrydžio nuotolis su išoriniais bakais - iki 2755 km
- 6 arba 4 M2 0.50 kalibro (12,7 mm) kulkosvaidžiai, iki 10 raketų, bombų
- 1695 arklio galių variklis Rolls-Royce Merlin
- Maksimali masė 4 tonos
Sėkmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liuftvafei tiesiog nieko kito neliko, kaip tik mėginti staigiai ir netikėtai atakuoti bombonešius ir po vienos atakos pasitraukti. Pradžioje tai pavykdavo, bet vėliau amerikiečiai kiek pakeitė taktiką, leisdami P-51D palikti savo bombonešius ir vytis pastebėtus priešus, pavyzdžiui, iki nusileidimo tako, ir ten juos apšaudyti. Per 1944 m. Vokietijos oro pajėgos buvo praktiškai sunaikintos. Tikėtasi, kad naujai pasirodžiusio reaktyvinio Me-262 greitis atneš sėkmę 1944, bet P-51 lengvai galėjo prilygti ankstyviems reaktyviniams naikintuvams greičiu ir smarkiai pranokti juos manevringumu ir skrydžio nuotoliu.
Variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A, B ir C pradiniai variantai, pagrindinis skirtumas tarp jų pagaminimo vieta.
- D patobulintas variantas, „burbulinė“ kabina, labai pagerinanti matomumą. Tokių apie pusė.
- kiti
Naudojimas po karo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
P-51 dauguma vienetų ir toliau ilgam liko oro pajėgose, nors nuo 1946 m. buvo pamažu keičiami reaktyviniais naikintuvais. Pasenusius P-51 buvo galima nusipirkti labai pigiai (1000$), todėl jis pradėtas gausiai naudoti ir asmeniniams reikalams. P-51C laimėjo daug pergalių įvairiose oro lenktynėse. Jis naudojamas daug kur pramogai ir dabar, tačiau jo kaina išaugo net iki milijono dolerių. JAV kariuomenės užsakymu gamintų orlaivių vieneto kaina 1945 m. siekė apie 50 000 JAV dolerių.
