Oro masė
Oro masė – meteorologijoje, didelis vientisas kiekis oro, turinčio beveik vienodus temperatūros, atmosferos slėgio ir vandens garų kiekio rodiklius. Oro masė gali dengti šimtus ir tūkstančius kvadratinių kilometrų, ir lėtai keistis priklausomai nuo to, virš kokios vietovės yra.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oro masės klasifikuojamos pagal temperatūrą bei drėgmės kiekį. Temperatūros aspektu – arktinė (šalčiausia), poliarinė arba atogrąžų (tropinė) (šilčiausia), drėgnumo aspektu – jūrinė (didelis drėgmės kiekis) arba žemyninė (kontinentinė) (palyginus mažas drėgmės kiekis). Šios dvi charakteristikos apjungiamos, gaunant bendrą pavadinimą, pvz., jūrinė atogrąžų oro masė būtų šilta ir drėgna.
Šaltos oro masės paprastai susiformuoja aukštesnėse platumose, dažnai kur yra sniego danga; šiltos daugiausiai atogrąžų regione, kur Žemės paviršius šiltas visus metus (lyginant su kitais regionais); drėgnos – virš vandens, pvz., virš Ramiojo vandenyno; sausos – virš sausų paviršių, kaip dykumos.
Europoje vartojamas apibūdinimas ekvatorinė (pusiaujo) pažymėti pusiaujo žemumose susiformuojančią oro masę, kuri skiriasi nuo tropinės oro masės, susidarančios subtropinėse aukštumose. Skirtinguose kontekstuose vartojami taip pat įvairūs kiti čia nepaminėti pavadinimai.
Judėjimas ir atmosferos frontai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Judėdamos oro masės įgauna vietovių, virš kurių juda savybių. Šaltos arktinės oro masės dažniausios arktiniuose regionuose, o jūrinės oro masės paprastai susidaro virš vandens. Tačiau jei jūrinė oro masė pasuka virš sausumos, ji palaipsniui praranda drėgmę ir ilgainiui tampa žemynine, taip pat ir, pvz., atogrąžų oro masė, judanti šiaurės link, atšals ir taps poliarine arba arktine.
Oro masės neturi aiškiai erdvėje apibrėžiamų ribų, tačiau vietose, kur susitinka dvi ar daugiau oro masių, susidaro labai mažas regionas, vadinamas atmosferos frontu arba oro frontu, kuriame pasireiškia akivaizdūs ir dideli orų pokyčiai. Oro masės nesimaišo tarpusavyje, o pakeičia, išstumia viena kitą. Susiję atmosferos frontai taip pat juda, sukeldami orų pokyčius apačioje esančioms vietovėms. Frontai vadinami pagal ateinančią oro masę, pvz., šaltas frontas susidarys regione, kur šalta oro masė išstumia šiltesnę.
Oro masių nereikėtų maišyti su daug greitesniais ir mažesnio masto reiškiniais, (angl. microburst), kai staiga nusileidęs oro stulpas sukelia į tornadą panašius vėjus.