Oskaras II
| Oskaras II | |
|---|---|
 | |
| |
 | |
| Visas vardas | Oskaras II |
| Gimė | 1829 m. sausio 21 d. Stokholmas |
| Mirė | 1907 m. gruodžio 8 d. (78 metai) Stokholmas |
| Palaidotas (-a) | Riddarholmo bažnyčioje |
| Tėvas | Oskaras I |
| Motina | Josephine Leuchtenberg |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Vilhelmina Nasau |
| Vaikai | Gustavas V Gotlando kunigaikštis Oskaras Princas Karlas Princas Eugenas |
| |
| Valdė | 1872 rugsėjo 18 d. - 1907 m. gruodžio 8 d. (35 metai) |
| Karūnavimas | 1873 m. liepos 18 d. |
| Pirmtakas | Karolis XV |
| Įpėdinis | Gustavas VI Adolfas |
 | |
| Valdė | 1872 m. rugsėjo 18 d.- 1905 m. spalio 26 d. (33 metai) |
| Pirmtakas | Karolis XV |
| Įpėdinis | Hokonas VII |
 Vikiteka |
Oskaras II |
Oskaras II (1829 m. sausio 21 d. – 1907 m. gruodžio 8 d.), pakrikštytas Oskaru Frydrichu, buvo Švedijos karalius nuo 1872 m. iki mirties ir Norvegijos karalius 1872–1905 m. Jis buvo Oskaro I ir Josephine Leuchtenberg trečiasis sūnus. Jis buvo Gustavo I palikuonis iš motinos pusės.
Jaunystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oskaras II gimė Stokholme. Jam suteiktas Östergötland kunigaikščio titulas. Oskaras įstojo į laivyną, būdamas 11 metų, buvo paskirtas jaunesniuoju leitenantu 1845 m. liepą. Vėliau jis studijavo Upsalos universitete, kur pasižymėjo kaip matematikas.[1] 1848 m. gruodžio 13 d. Oskaras II tapo Švedijos karališkosios mokslo akademijos nariu.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1857 m. birželio 6 d. Oskaras II vedė Viljamo Nasau jauniausią dukterį princesę Sofiją Vilhelminą (1836—1913), nuo kurios buvo keturi sūnūs:
- Gustavas V (1858−1950), Švedijos karalius
- Oskaras (1859−1953), Gotlandijos hercogas, Visborgo grafas
- Karlas (1861−1951), Vestergiotlando hercogas
- Eugenijus (1865−1947), Nerke hercogas, buvo vienas žymiausių Švedijos tapytojų.
Kai tėvas mirė 1859 m., jis tapo pirmuoju eilėje į sostą, nes jo vyriausias brolis karalius Karolis XV neturėjo vaikų. Jo vyresnis brolis princas Gustavas mirė 1852 m.
Karaliavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oskaras II tapo karaliumi 1872 m. rugsėjo 18 d., o karūnuotas buvo 1873 m. liepos 18 d. Trondheime, Nidaroso katedroje. Nors vyriausybė buvo įsikūrusi Švedijoje, Oskaras II išmoko kalbėti norvegiškai ir iš pradžių suprato kokie sunkumai iškyla valdant dviejų šalių uniją.
Taikus Norvegijos-Švedijos unijos panaikinimas 1905 m. įvyko dėl karaliaus takto ir kantrybės. Norvegijos parlamentas jį nukarūnavo 1905 m. birželio 7 d., o jis pats atsisakė sosto spalio 26 d. Tačiau jis neleido jokiam švedų princui tapti Norvegijos karaliumi. Santykiai tarp šalių pasitaisė iki jo mirties 1907 m. gruodžio 8 d.
Užsienio ir vidaus politika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1889 m., prašomas Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV, Oskaras II paskyrė vyriausią Samoa teisėją, jo paprašė vėl įsikišti į Samoa reikalus 1899 m.
1897 m. Oskarui II buvo suteikta teisė paskirti penktą arbitrą Venesuelos klausimo, jei jo prireiktų. Jis buvo arbitras Anglų-amerikiečių sutartyje, kurią panaikino JAV senatas. Oskaras II įgijo daug draugų Britanijoje, kai jis parėmė Antrąjį Būrų karą (1899–1902 m.), kai visuomenės nuomonė buvo jam nepalanki.
Karalius įkūrė premjero postą, pirmuoju ministru pirmininku tapo Louis De Geer. Žymiausias iš Oskaro II ministrų buvo Erik Gustaf Boström, kuriuo karalius labai pasitikėjo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Šiame straipsnyje įtrauktas tekstas iš leidinio dabar esančiame viešo naudojimo režime: Chisholm, Hugh, red. (1911). „Oscar II.“. Encyclopædia Britannica (anglų). 20 (11-as leid.). Cambridge University Press. p. 346.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
