Pėstininkų kovos mašina

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vokietijos pėstininkų kovos mašina Marder 1A3

Pėstininkų kovos mašina (trump. PKM; angl. IFV arba ICV; rus. БМП; vok. Schützenpanzer) – šarvuotoji kovos mašina, skirta pervežti pėstininkus ir palaikyti juos ugnimi mūšyje, leisti pėstininkams efektyviai veikti kartu su tankais, apsaugoti nuo masinio naikinimo ginklo veiksnių. Dažniausiai tai vikšrinės mašinos, nors dabar yra ir ratinių.

Pėstininkų kovos mašinų (PKM) ir šarvuotųjų transporterių (ŠT) palyginimas

Skirtumai

PKM važiuoklė vikšrinė, o ŠT – tiek vikšrinė, tiek ratinė. Tačiau paskutiniais metais yra nemažai ratinių šarvuočių, kurie pagal kitas savybes atitinka PKM, todėl ir priskiriami PKM.
PKM geriau šarvuoti, negu ŠT. Šis skirtumas paprastai nėra didelis. Paskutiniais metais atsirado sunkieji ŠT, kurie turi priešsviedininius šarvus, dažnai tai – perdirbti senų modelių tankai. Sunkiųjų ŠT šarvai gerokai galingesni nei klasikinių PKM.
PKM turi galingesnę ginkluotę – dažniausiai automatines patrankas, dažnai – automatinius granatsvaidžius, prieštankines valdomas raketas, papildoma ginkluotė – kulkosvaidžiai. ŠT paprastai ginkluoti kulkosvaidžiais, nors paskutiniais metais yra ŠT su galingesne ginkluote. Paskutiniais dešimtmečiais šarvuočių ginklavimui naudojami keičiami ginkluotės moduliai, kuriuos galima įtaisyti įvairiuose šarvuočiuose ir panašiose mašinose. ŠT gana dažnai apginkluojami galingais moduliais, kurie galia atitinka PKM.
Skirtumu kartais laikomos šaunamosios angos: PKM jas turi, o ŠT – ne. Tačiau šis skirtumas nėra specifinis, nes, pvz., rusiški BTR-60 nuo seno turi ambrazūras desantui šaudyti.
PKM paprastai pritaikyti veikti radiacinio, cheminio ar biologinio ginklo panaudojimo zonoje, tam jie turi hermetišką korpusą, vėdinimo ir oro valymo sistemą, vidinio korpuso slėgio padidinimo sistemą. ŠT to paprastai neturi.

Panašumai

Abu šarvuoti.
Abu be įgulos perveža pėstininkų desantą (nuo 5 iki 10, ŠT kartais daugiau).

Pėstininkų kovos mašinų istorija

Pirmieji šarvuočiai, naudoti kaip panašiai kaip pėstininkų kovos mašinos, buvo JAV šarvuotieji transporteriai M113. Vietnamo kare juos taip naudojo Pietų Vietnamo kariuomenė.

Vakarų pasaulis buvo nustebintas, kai 1967 m. parade Maskvoje buvo parodytos pirmosios specialiais sukonstruotos pėstininkų kovos mašinos. Tai buvo BMP-1 – šarvuotis, ginkluotas 73 mm lygiavamzde patranka ir prieštankinių raketų leistuvu. Nuolaidūs priekiniai šarvai iš priekio neblogai saugojo nuo to meto 12,7 mm kalibro kulkų, pačios BMP-1 ginklai buvo pavojingi tuometiniams NATO šarvuotiesiems transporteriams ir net pagrindiniams tankams. Vakarų šalys taip ginkluotus ŠT tik buvo pradėjusios konstruoti.

Nuo tų laikų visos karinę galią palaikančios valstybės susikūrė savo PKM ar nusipirko kitų šalių gamintas PKM. Pavyzdžiai yra Vokietijos Marder ir Puma, Kanados LAV III, D. Britanijos Warrior, JAV M2 Bradley ir LAV-25, Ispanijos Pizarro/ASCOD, Italijos Dardo, Indijos Abhay, PAR Ratel, Prancūzijos AMX-10P, Nyderlandų YPR-765 ir kt.

Konstrukcija

Daugelis PKM yra plaukiojančios ir aviatransportabilios.

Ratinių ir vikšrinių PKM palyginimas

Ratinių IFV pranašumas yra tas, kad jos gali nuvažiuoti didelius atstumus, nesudėvėdamos važiuoklės ir variklio, kas būdinga vikšrinėms kovos mašinoms, kurias dideliais nuotoliais gabena specialiais vilkikais (tankų transporteriai) ar geležinkelio platformose.
Vikšrinės mašinos, tarp jų ir PKM, gana smarkiai ardo kelio dangą, kas nebūdinga ratiniams šarvuočiams.
Daugelis ratinių PKM gali mūšio lauką palikti su tuščiomis padangomis, dažnai – be 1-2 ratų. Tuo tarpu vikšrinį šarvuotį su pažeistu vikšru tenka išvilkti. Tačiau vikšrus žymiai sunkiau pažeisti, negu ratus.
Vikšrai paprastai užtikrina didesnį pravažumą, negu ratai, ypač atsižvelgiant į jų atsparumą koviniams pažeidimams.

Šarvai

PKM šarvai plonesni ir lengvesni negu tankų, jie atlaiko stambaus kalibro kulkosvaidžių kulkas, artilerijos sviedinių skeveldras. Pėstininkų kovos mašinos nėra skirtos kovoti su tankais (nors kartais su jais kovoti gali), todėl jos neturi šarvų, galinčių atlaikyti tankų ugnį. PKM atgabena pėstininkus į mūšio lauką, kur jie kaunasi daugiausia pėsti, o PKM palaiko juos ugnimi.

PKM šarvų storis gana įvairus. Dalis neatlaiko ginklų, galingesnių už 12,7 mm kalibrą, o kiti (pvz., Švedijos CV90 iš priekio gali atlaikyti 30 mm automatinių patrankų sviedinius. Bortai, viršus ir apačia turi plonesnius šarvus. Šiuolaikinių PKM kontrukcija ir šarvai turi apsaugoti PKM ekipažą ir desantą nuo priešpėstinių ir prieštankinių minų.

Naujesni PKM, pvz., Suomijos Patria AMV, naudoja šarvus iš keičiamų skirtingo storio modulių. Tai leidžia keisti šarvuotę pagal numatomas naudojimo sąlygas. Pvz., prieš gabenant oru gali būti uždedami plonesni ir lengvesni šarvai.
Naujausi Rusijos BMP-3 naudoja aktyvios gynybos sistemą Arena, kuri apsaugo nuo 70-700 m/s greičiu atskriejančių sviedinių, granatų ir raketų.

Šarvų apsaugą didina ir dūminiai granatsvaidžiai. Jie sudaro dūmų uždangą, kuri slepia PKM nuo valdomų prieštankinių raketų. Kai kurie PKM, pavyzdžiui, Prancūzijos VBCI, turi infraraudonųjų trikdžių sistemą, kuri gina nuo raketų su IR taikymosi sistema.

Pagrindiniai ginklai

Daugelio PKM pagrindinis ginklas yra automatinė patranka, kurios kalibras dažniausiai yra tarp 20 ir 40 mm. Šios patrankos efektyvios prieš nešarvuotus ir lengvai šarvuotus taikinius, pėstininkus, sraigtasparnius, žemais skrendančius lėktuvus. Šios patrankos šaudo kelių tipų sviediniais, įskaitant fugasinius, padegamuosius, kinetinius subkalibrinius. Paprastai didžiausias vamzdžio pakilimo kampas būna apie 70°, kad patranką būtų galima naudoti prieš oro taikinius.

Papildomi ginklai

Paprastai PKM tame pačiam bokštelyje turi su patranka suporintą kulkosvaidį. Būdingiausias kalibras – 7,62 mm. Kai kurie PKM gal turėti antrą kulkosvaidį. Pvz., vokiškas Marder turi kulkosvaidį korpuso gale šaudyti atgal.

Dalis PKM turi prieštankinių valdomų raketų (PTVRK). Tai būna vidutinio nuotolio PTVRK, siekiančios 2000–4000 m. Gali turėti žemė – oras raketų gynybai nuo sraigtasparnių ir lėktuvų.

Kai kurie PKM gali turėti 30, 40 ar 76 mm granatsvaidžius.