Pajūrinis gluosnis

Salix daphnoides

Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Gluosniniai ( Salicaceae)
Gentis:	Gluosnis ( Salix)
Rūšis:	Pajūrinis gluosnis ( Salix daphnoides)

Binomas

Salix daphnoides
Vill., 1779

Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmedis.

Paplitimas

Savaime, bet negausiai paplitę dalyje Europos: Italijoje, Ispanijoje, Andoroje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Austrijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gudijoje, Ukrainoje, dalyje Rusijos. Retkarčiais aptinkami Danijoje, Suomijoje. Introdukuoti Britų salose.

Auga palei upių, ypač kalnų upių pakrantes ir vandeniui pralaidžių žvyringų, akmeningų aliuvinių samplovų.

Paplitimas Lietuvoje

Savaime paplitę Lietuvoje.

Apibūdinimas

Krūmedis, išaugantis neaukšto medžio ar didelio krūmo formos, iki 4–8 m, rečiau iki 13 m aukščio. Kamieno skersmuo apie 20 cm. Laja dažniausiai kūgiška, išsišakojanti iki 4–8 m skersmens. 2–2,5 cm ilgio ir 1–1,2 cm pločio žirginėliai pasirodo kovo–balandžio mėnesiais, dar prieš lapų išsiskleidimą. Lapų viršus blizgantis, tamsiai žalias, eliptiškos formos, pakraščiai negiliai dantyti, gale smailėjantys, 4–10 cm ilgio ir iki 2,5 cm pločio.

Panaudojimas

Naudojamas medicinoje, kadangi jo žievėje gausus salicino kiekis^[1].

Sodinami pajūrinių ir žemyninių kopų sutvirtinimui bei sodinami parkuose ir kelių pakraščiuose.

Lietuvoje per verbų sekmadienį, ypač Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje pagrindinė buvo verba iš gluosnių šakelės, įskaitant ir pajūrinį gluosnį, prie kurių pridedama ir kadagio šakelių^[2].

Pajūrinis gluosnis kitomis kalbomis

Germanų kalbomis – angliškai: European Violet-Willow, vokiškai: Reif-Weide, olandiškai: Berijpte wilg, švediškai: Daggvide.
Romanų kalbomis – ispaniškai: Sauce dafnoide.
Slavų kalbomis – rusiškai: Ива волчниковая, lenkiškai: Wierzba wawrzynkowa, čekiškai: Vrba lýkovcová.