Paprastasis kirtiklis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cobitis taenia |
|---|
 Kirtiklis (Cobitis taenia) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Cobitis taenia Linnaeus, 1758 |
 FishBase
|
Kirtiklis (Cobitis taenia) – sėsli dugninė vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvelė, gyvenanti pavieniui.
Kūnas gelsvos ar šviesiai pilkos spalvos, 5-13 cm ilgio ir 8-10 g svorio. Nugara ir pelekai dėmėti. Šonais eina tamsių dėmelių eilės, kurios kartais susilieja į juostas. Žvynai labai smulkūs. Galva iš šonų plokščia, be žvynų. Po akimis yra po dyglį, kurie gali pasislėpti odos raukšlėse.
Subręsta 1-2 metų amžiaus, neršia ant augalų, šaknų ar smėlio kai vanduo sušyla iki +20 °C. Patelė išneršia kelis šimtus ikrelių, kurie +15 °C temperatūros vandenyje vystosi 6-10 parų. Lervos turi išorines žiaunas.
Paprastai gyvena 3-5 metus. Akvariumuose išgyvena iki 10 m. Akvariumuose auginamos kaip dekoratyvios žuvelės. Žvejai kartais naudoja kaip masalą. Kirtikliais minta lydekos, ešeriai, vėgėlės.
Gyvena Eurazijos gėluose vandenyse nuo Portugalijos iki Ramiojo vandenyno ir Japonijos. Europoje kirtikliai negyvena Škotijoje bei Airijoje, šiaurinėje Skandinavijoje. Rūšis turi daug porūšių ir formų.
Lietuvoje dažna žuvis, paplitusi upeliuose, ežeruose. Dieną paprastai slepiasi. Maisto ieško prieblandoje, apsiniaukusiu oru - ir dieną. Mėgsta smėlėtą ar akmenuotą dugną ir deguonies daug turinčius vandenis. Kirtikliai kaip ir kitos vijūninės žuvys turi žarninį kvėpavimą - vandenyje stingant deguonies kirtikliai ryja atmosferos orą, oro burbuliukai žarnyne pasiekia specialią žarnos atkarpą, kur sustoja ir iš jo paimamas deguonis. „Išnaudotas“ burbulas, kuris praktiškai nebeturi deguonies, išstumiamas pro šalinamąją angą.