Pilkakuodė gervė
| Balearica regulorum |
|---|
 Pilkakuodė gervė (Balearica regulorum) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Balearica regulorum Bennett, 1834 |
Pilkakuodė gervė (Balearica regulorum) – gervinių (Gruidae) šeimos paukštis. Tai vienintelė gervių rūšis, tupianti į medžius. Paplitusi rytinėse ir pietinėse Afrikos dalyse, Ugandos nacionalinis paukštis.
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirminės karūnuotų gervių rūšys, kurių egzistavimą patvirtina iškastiniai įrašai, buvo Eoceno epochoje (nuo 56 iki 33,9 milijono metų). Europoje ir Šiaurės Amerikoje kartą egzistavo bent 11 karūnuotų gervių rūšių, tačiau dėl to, kad karūnuotosios gervės nėra atsparios šalčiui, manoma, kad jos išnyko šiose vietose, nes žemė buvo aušinama ir išliko tik šiltesnėje Afrikoje.[1] Pilkakuodė gervė yra glaudžiai susijusi su karūnuotąja gerve, net anksčiau šios dvi rūšys kartais buvo traktuojama kaip viena rūšis. Abi yra atskiriamos remiantis genetiniais įrodymais, poravimosi garsais, plunksnomis ir plikomis dalimis, tad šiandien visos valdžios institucijos laiko jas skirtingomis rūšimis.[2] Yra dvieji porūšiai. Rytų Afrikos B. r. Gibbericepsas (keteros gervė) randama Kongo Demokratinės Respublikos rytuose ir Ugandoje, kurios ji ir yra pavaizduota nacionalinėje vėliavoje ir nuo Kenijos iki rytinės Pietų Afrikos dalių. Gervė turi didesnę raudonos veido odos dalį virš baltos dėmės nei mažesnės porūšis, B. r. regulorum (Pietų Afrikos karūnuotoji gervė), kuri veisiasi nuo Angolos į pietus iki pat Pietų Afrikos.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkakuodės gervės kūno ilgis yra apie 1 m, atstumas tarp išskėstų sparnugalių 2 m, svoris 3,5–4,5 kg. Kūną dengiančios plunksnos dažniausiai pilkos spalvos. Lengvai atskiriama iš auksaspalvio kuodo ir raudonų karolių. Sparnai daugiausia yra baltos spalvos, tačiau juose yra plunksnos su įvairiausiomis spalvomis, turinčios išskirtinį juodą dėmę pačiame viršuje. Galva turi kietų auksinių plunksnų karūną. Veido šonai yra balti, ir yra ryškiai raudonas pripučiamas gerklės maišelis. Snapas yra palyginti trumpas, lankstus ir pilkas, o kojos juodos. Gervė turi ilgas kojas tinkančias braidžioti per žolę. Kojos yra ilgos, tačiau lieknos, pritaikytos balansui, o ne gynybai ar gaudymui. Nėra didelių skirtumų tarp lyčių, nors vyrai paprastai yra šiek tiek didesni. Jauni paukščiai yra pilkesni negu suaugusiųjų, su plunksnuotomis akimis. Ši rūšis ir juodoji karūnuotoji gervė yra vienintelės gervės tupiančios į medžius, nes turi gerai išvystytą užpakalinį pirštą, leidžiantį nustverti šakas. Manoma, kad šis bruožas yra gervinių protėvių bruožas, kuris buvo prarastas praeitame pogrupyje. Karūnuotosioms gervėms taip pat trūksta spiralinės trachėjos ir palaidų plunksnų, lyginant su kitomis gervėmis.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Randamas areale nuo Afrikos sausosios savanos, esančioje į pietus nuo Sacharos iki pelkėse, dirbamuose laukuose ir žolinėse lygumose netoli Ugandos ir Kenijos upių ir ežerų bei iki pat Afrikos pietinių dalių. Šis gyvūnas neturi pasikartojančių migracijos modelių, o kuo arčiau atogrąžų, tuo paukščiai paprastai yra sėslesni. Nors, šios gervės labiau sausose vietovėse, ypač Namibijoje, išsiskiria sezoninėmis lokalizuotomis migracijomis per sausringesnius laikotarpius.[2] Manoma, kad didžiausi likusios populiacijos yra Kenijoje (10 000-12 500, 2014 m.), Ugandoje (500-8000 gervių), Zambijoje (2000-2500 gervių) ir Pietų Afrikoje (6500 paukščių).[3] Pilkakuodė gervė yra saugoma pagal įstatymus Kenijoje, Pietų Afrikoje, Ugandoje ir Zimbabvėje, o šlapžemių buveinę saugo įvairios šalys, kurios ratifikavo Ramsaro konvenciją ir Afrikos ir Eurazijos vandens paukščių susitarimą. Ši gervės rūšis taip pat sėkmingai veisiasi nelaisvėje, o tai padėtų palengvinti pakartotinio įvedimo programas, jei iškiltų tokia būtinybė. 2012 m. šis paukštis Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos buvo priskirtas nuo pažeidžiamų iki nykstančių rūšių.[4]
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilkakuodė gervė turi išskirtinį poravimosi elgesį, kuris pasižymi šokiais, nusilenkimais ir šokinėjimais. Ji turi sparčiai kintantį šauksmą, kuris apima ir raudonos spalvos maišelio pasipūtimą. Tai taip pat daro gagenimo garsą gana skirtingai nuo kitų trimituojančių gervių rūšių. Suaugę paukščiai šoka bei prisijungia ir nesubrendę paukščiai. Šokiai yra neatsiejama poravimosi dalis, bet taip pat gali būti šokama bet kuriuo metų laiku. 30-150 paukščių pulkai nėra neįprasti. Prie vandens telkinių laikosi arčiau stambių gyvūnų, kurie išbaido vabzdžius, kuriuos lesa.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Pilkakuodė gervė planuoja savo veisimosi sezoną aplink liūčių sezoną, nors poveikis šių sezonų skiriasi geografiškai. Rytų Afrikoje šios rūšys veisiasi ištisus metus, tačiau dažniausiai sausros laikotarpiais, tuo tarpu Pietų Afrikoje veisimosi sezonas sutampa su lietumis. Per veisimosi sezoną gervių poros pastato didelę lizdą; žolių ir kitų augalų platformą aukštoje šlapynių augmenijoje. Pilkakuodė gervė padeda 2-5 blizgius, purvinai baltus kiaušinius, kuriuos 28-31 paras inkubuoja abiejų lyčių atstovai. Paukščiukai gali būti paleisti, kai tik jie išperinti, ir apsiplunksnuos per 56-100 dienų. Numatomi lizdų dydžiai yra 50-86 cm skersmens ir 12,5 cm virš vandens lygio. Po kiaušinių išperėjamo šeimos grupė nesilaiko savanoje, o vietoj to laikosi prie pelkių, kur aukšta žolė gali užtikrinti maksimalų saugumą. Gervės pasiekia reprodukcinę brandą maždaug 3 metų amžiaus. Jaunikliai turi labai veriamą spiegimą. Tėvai, kviečiantys jauniklius, dažniausiai naudoja nedidelį gomurinį garsą. Tai tas pats garsas kurį jie naudoja poruodamasi. Įprastinis suaugusiųjų gervių šauksmas apibūdinimas kaip žemas melancholiškas "oouuv" arba "ja-oou-gu-lang". Susidūrę su grėsmėmis, jie turi du skirtingus rodinius: blaškantys dėmesį judesiai ir atakos rodymas. Nėra įrodymų apie šios rūšies dominavimo hierarchijas. Kaip ir visi paukščiai, gervės suvokia savo aplinką garsiniais, vizualiais, lytėjimo ir cheminiais stimulais. Šios gervės gali gyventi iki 22 metų arba 25 metus nelaisvėje.[5]
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šios gervės yra visaėdžios, valgančios augalus, sėklas, grūdus, vabzdžius, varles, kirminus, gyvates, mažas žuvis ir vandens gyvūnų kiaušinius. Maitindamosi trepsi kojomis, taip išbaido galimą grobį. Savo kojomis savo vaikščiojimo metu ir išmuša vabzdžius, kurie greitai sugaunami ir suvalgomi. Paukščiai taip pat susieti su žolėdžiais, pasinaudodami gebėjimu sugriebti grobio dalis, kurias paskirsto antilopės ir gazelės. Jie praleidžia visą dieną ieškodami maisto. Naktį gervės praleidžia laiką miegant ir poilsiaujant medžiuose.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tarptautinis gervių fondas / Grey Crowned Crane
- ↑ 2,0 2,1 Archibald, G.; Meine, C.; Garcia, E. (2017). del Hoyo, Josep; Elliott, Andrew; Sargatal, Jordi; Christie, David A.; de Juana, Eduardo (eds.). „Grey Crowned-crane (Balearica regulorum)“. Handbook of the Birds of the World Alive. Barcelona, Spain: Lynx Edicions. Nuoroda tikrinta 11 June 2017.
- ↑ Grey crowned-crane / Grey Crowned Crane Archyvuota kopija 2018-07-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Recently recategorised species“. Birdlife International (2012). Suarchyvuotas originalas 2007 m. rugpjūčio 28 d. Nuoroda tikrinta 2012 m..
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ Balearica regulorum / Grey Crowned Crane
