Pradinė mokykla

Pradinė mokykla (anksčiau vadinta pradžios mokykla) – pradinį išsilavinimą teikianti bendrojo ugdymo įstaiga. Neretai pradiniam ugdymui paruošia ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų darželiai ir/ar paruošiamoji klasė prieš pirmąją mokyklos klasę. Kitas ugdymo etapas po pradinės mokyklos – pagrindinė mokykla. Pradinė mokykla suteikia mokiniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros ir etninius pagrindus, elementarų raštingumą, parengia tolesniam ugdymui. Priimamų į pradines mokyklas vaikų amžius ir mokymo trukmė skirtingose šalyse ir paprastai svyruoja nuo 4 iki 11 m.

Tarptautinė standartinė išsilavinimo klasifikacija (santrumpa ISCED) laiko pradinę mokyklą vientisu etapu, kuriame programos sudarytos taip, kad išmokytų bazinių skaitymo, rašymo ir matematinių įgūdžių bei padėtų tvirtus pamatus tolesniam mokymuisi. Klasifikacijoje žymima kaip ISCED Pirmasis lygmuo: pradinis ugdymas arba pirmasis pagrindinio ugdymo etapas.

Lietuvoje pradinis lavinimas trunka ketverius metus. Anot LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos AIKOS sistemos, 2023 m. Lietuvoje veikė 126 mokyklos.

Istorija

Manoma, kad seniausios pradinės mokyklos buvo įsteigtos 2800–2500 pr. m. e. prie valdovų rūmų senovės Egipte, Babilone, Indijoje, Kinijoje. Europoje pirmosios pradinės mokyklos pradėtos steigti VII–VI a. pr. m. e. senovės Graikijoje, o IV a. pr. m. e., remiantis graikišku pavyzdžiu, – ir senovės Romoje.

Lietuvoje pirmoji žinoma pradinė mokykla įsteigta prie Vilniaus katedros (paminėta 1397 m. Vilniaus kapitulos dokumentuose). Nuo XV a. pradėtos steigti parapinės mokyklos, kuriose mokėsi išskirtinai tik berniukai. 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, pagal kurį keturmetė pradinė mokykla tapo privaloma visiems 7–11 m. vaikams, tačiau oficialiai šį įstatymą įgyvendinti užtruko iki 1930 m.

Taip pat skaitykite

• Pradinis lavinimas Lietuvoje