Prakritai
Prakritai (skr. प्राकृत = IAST: prākṛta – „prigimtinis“, „paprastas“) – vidurinės indų kalbos ir tarmės, vartotos Indijoje V a. pr. m. e.–X m. e. a. (pali kalba vartojama iki šių dienų kaip Pietryčių Azijos budistų kulto kalba). Seniausi įrašai iš III a. pr. m. e. Skiriami trys prakritų raidos laikotarpiai:
- ankstyvasis (jam priklauso archajinė budistų kanono pali kalba, Ašokos įrašų prakritai, ankstyvasis paišači),
- vidurinysis (jam priskiriama šauraseni, magadhi, maharaštri, paišači),
- vėlyvasis, kuriam priklauso apabhramša.
Iš pradžių prakritai buvo šnekamosios kalbos tarmės, vėliau dalis jų tapo literatūrinėmis kalbomis. Prakritais sukurta mokslinės, filosofinės, religinės, grožinės literatūros. Tai dalies klasikinių dramų veikėjų kalba. Prakritai turėjo įtakos klasikiniam sanskritui, nuo kurio skiriasi tuo, jog neturi sonantų ir dvibalsių, supaprastėjęs jų konsonantizmas, linksniavimo ir asmenavimo sistemos, ryškus polinkis į atvirą skiemenį, analitizmo tendencijos.
Naujosios indų kalbos kilo iš prakritų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Prakritai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 149 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]praSIL ISO 639 kalbos kodo „pra“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „pra“)pkaSIL ISO 639 kalbos kodo „pka“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „pka“)pkaLinguist kalbos kodo „pka“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „pka“)pkaMultiTree kalbos kodo „pka“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „pka“)