Pereiti prie turinio

Priežastinis ryšys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Priežastingumas (angl. causality) arba Priežastinis ryšys (angl. causal association arba angl. causal relationship) – tai kelių reiškinių (veiksnių ar požymių pokyčių) tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys (priežastis) yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė).

Ryšys gali būti:

  • tiesioginis (angl. association direct) – tai toks ryšys, kai tam tikras veiksnys sukelia padarinį tiesiogiai be tarpinių veiksnių poveikio;
  • netiesioginis (angl. association indirect) – tai toks ryšys, jei tam tikras veiksnys sukelia padarinį per tarpinius veiksnius.

Būtinos priežastinio ryšio savybės yra kryptis ir laikas (nuo priežasties padarinio link, t. y. priežastis yra ankstesnė už pasekmę). Nepriklausomas požymis A turi sukelti priklausomo požymio B pokyčius. Priežastinis požymis pasireiškia prieš jo sukeltą padarinį.

Priežastiniai ryšiai medicinoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priežastinio ryšio požymiai medicinoje, pagal Ostiną Bradfordą Hilą:[1]

  1. laikinis ryšys (angl. temporal relationship): galima priežastis visuomet pasireiškia prieš padarinį ir niekada po jo;
  2. stiprumas (angl. strength): ryšio tarp priežasties ir padarinio (pasekmės) stiprumo išraiška. Ryšio stiprumui išreikšti dažniausiai vartojamas santykinės rizikos rodiklis;
  3. dozės–atsako ryšys (angl. dose-response relationship): didėjant veiksnio dozei (kiekiui, trukmei, koncentracijai), didėja populiacijos dalis, kuriai pasireiškia poveikio rezultatas;
  4. pastovumas (angl. consistency): ryšys yra pastovus, jeigu tie patys duomenys gaunami taikant skirtingus tyrimo metodus skirtingomis aplinkybėmis;
  5. biologinis patikimumas arba tikėtinumas (angl. biological plausibility): pageidautina, kad ryšys būtų paaiškinamas nustatytais esamais duomenimis apie ligos atsiradimo biologinį mechanizmą. Tačiau ne visada šis požymis yra būtinas, kadangi gali būti nustatomi nauji ryšiai, kurių mokslas kol kas nesugeba paaiškinti;
  6. alternatyvumas (angl. consideration of alternate explanations): yra įvertinamos alternatyvos, dėl ko gali egzistuoti tarpusavio sąsaja tarp spėjamos priežasties ir pasekmės;
  7. grįžtamumas (angl. reversibility): pašalinus galimą priežastį, ligos rizika mažėja.
  8. specifiškumas (angl. specificity): viena priežastis gali sukelti tik vieną padarinį;
  9. darnumas (angl. coherence): ryšys neturi prieštarauti visuotinai žinomiems faktams apie ligos etiologiją ir patogenezę;
  1. Austin Bradford Hill, “The Environment and Disease: Association or Causation?,” Proceedings of the Royal Society of Medicine, 58 (1965), 295-300. [1] Archyvuota kopija 2021-02-19 iš Wayback Machine projekto.