Puošnioji fregata
| Fregata magnificens |
|---|
 Puošnioji fregata (Fregata magnificens) |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Fregata magnificens Mathews, 1914 |
_distribution_map_HBW.svg) Puošniosios fregatos paplitimo arealas
|
Puošnioji fregata (Fregata magnificens) – irklakojinių (Pelecaniformes) šeimos jūrinis paukštis. Sutinkama virš tropikų ir subtropikų vandenų šalia Amerikos, tarp šiaurės Meksikos ir Ekvadoro Ramiojo vandenyno pakrantėje, taip pat tarp Floridos ir pietų Brazilijos palei Atlanto pakrantę. Yra populiacijų Galapagų salose Ramiajame vandenyne ir Žaliojo Kyšulio salose Atlante.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Puošnioji fregata tarp fregatų yra didžiausia, jos ilgis 89–114 cm. Paukštis turi ilgus siaurus sparnus, kurie išskleisti siekia 2,17–2,44 m, ir giliai iškirptą uodegą. Turi trumpas kojas, ilgą snapą, gale – kablio formos. Ant žemės nerangus, tačiau greitai ir vikriai skraido. Plunksnos daugiausiai juodos su atspalviais. Lytys skiriasi savo dydžiu bei išvaizda – patelė kiek didesnė už patiną, turi baltą krūtinę ir papilvę. Poravimosi laikotarpiu patinas demonstruoja išskirtinį kaklo maišelį, kuris yra ryškiai raudonas, primena išsipūtusį kamuolį.
Nors yra jūrinis paukštis, bet vandens vengia, ant jo netupia ir nenardo. Gaudo žuvis (tarp jų – skraidančias) vandens paviršiuje. Fregata sklandydama ore akylai stebi žvejojančius vandens paukščius. Užsiima kleptoparazitizmu – vagia kitų paukščių maistą. Staiga užpuolusi gali lenktu snapu išplėšti žuvį. Persekiodama paukščius priverčia atryti ir išmesti maistą, kurį čia pat ore pačiumpa.
Fregata praleidžia dienas ir naktis skraidydama, vidutiniškai 10 km/h greičiu, nuskrisdama iki 223 km prieš nusileidimą. Pakyla naudodamasi termikų oro srovėmis iki 2500 m aukščio.[2]
-
Patelė -
Patinas su išpūstu kaklo maišeliu -
Patinas Meksikoje -
Pora tuoktuvių metu -
Patino skrydis Galapagų salose
_01.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Fregata magnificens“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ Weimerskirch, Henri; Chastel, Olivier; Barbraud, Christophe; Tostain, Olivier (2003). „Frigatebirds ride high on thermals“ (PDF). Nature. 421 (6921): 333–334. doi:10.1038/421333a. PMID 12540890. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-09-21. Nuoroda tikrinta 2018-04-13.