Riebalinis audinys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Riebalinio audiniuo ląstelinė struktūra

Riebalinis audinys – audinys, kurio pagrindinė funkcija – kaupti energijos atsargą riebalų pavidalu. Dažnai būdamas po oda, šis audinys taip pat atlieka ir apsauginę bei izoliacinę funkciją. Riebalų sluoksnis aplink svarbius organus tarnauja kaip amortizatorius smūgio metu. Riebalinis audinys taip pat gamina kai kuriuos neseniai atrastus hormonus (leptiną, rezistiną ir TNF-alpha|TNFα).

Riebalinis audinys skirstomas į dvi rūšis, kurios tarpusavyje skiriasi spalva, vaskuliarizacija, metaboliniu aktyvumu ir pasiskirstymu žmogaus organizme. Tai yra:

1. Baltasis riebalinis audinys - spalva kinta nuo baltos iki geltonos, tai vienalašės riebalinės ląstelės, kurių didžiąją dalį užima riebalų lašas, branduolys tampa plokščiu ir turi mažai heterochromatino. Šios riebalinės ląstelės išsidėsto grupėmis greta smulkių kraujagyslių ir sudaro įvairaus dydžio skilteles. Baltasis riebalinis audinys paplitęs poodyje, taukinėse, užpilvaplėvinėje srityje bei kitose organizmo vietose, priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
2. Rudasis riebalinis audinys - spalva kinta nuo gelsvai rudos iki raudonai rudos, branduolys yra sferiškas ir išsidėstęs ekscentriškai, bet ne ląstelės pakraštyje kaip baltųjų riebalinių ląstelių. Šis audinys labai įnervuotas. Viena pagrindinių šio audinio ląstelių funkcijų - šilumos gamyba. Suaugusiame žmoguje šis audinys aptinkamas užpakaliniame kaklo trikampyje, už krūtinkaulio, tarp menčių, prie stuburo ir aplink inkstus.