Rosė (upė)
Išvaizda
Rosė | |
---|---|
Rosės vidurupis
| |
Ilgis | 346 km |
Baseino plotas | 12 600 km² |
Vidutinis debitas | 22,5 m³/s |
Ištakos | Padnieprės aukštuma |
Žiotys | Dniepras |
Šalys | Ukraina |
Rosė (ukr. Рось) – upė vidurio Ukrainoje; Dniepro dešinysis intakas. Prasideda Padnieprės aukštumoje, Vinycios srities rytuose. Teka rytų kryptimi Kijevo, Čerkasų sritimis. Įteka į Kremenčiugo tvenkinio šiaurinį galą.
Didžiausi intakai: Roska (dešinysis), Gorochuvatka, Rostavicia, Kamjanka, Rosava (kairieji).
Vidurupyje upės slėnis 3 km pločio, vaga 50 m pločio. Vietose, kur Rosė kerta kristalinių uolienų ruožus, upės slėnis susiaurėja iki 100–150 m, vagoje atsiranda slenksčių. Upė užšąla gruodį, atitirpsta kovą. Ant upės įrengtos dvi hidroelektrinės. Prie Rosės įsikūrę miestai: Pohrebyščė, Bila Cerkva, Bohuslavas, Ševčenkos Korsunis.[1]
Pagal kai kurias istorines teorijas, nuo Rosės upės kildinamas Rusios ir drauge Rusijos pavadinimas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 360