Rumunijos transportas

Rumunijos transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Rumunijoje.

Visa Rumunijos transporto infrastruktūra priklauso valstybei ir yra prižiūrima valstybinių įmonių. Miestuose visuotinio susisiekimo priemonė yra autobusai, troleibusai ir tramvajai, o Bukareštas turi ir metro.

Geležinkeliai

Visų geležinkelių ilgis: 22 298 km
Elektrifikuoti: 8585 km
Vėžės plotis: 1 435 mm

Istorija

Pirmasis geležinkelis šalyje buvo pastatytas 1869 m. Nuo to laiko Rumunijos geležinkelių tinklas nuolat plėtėsi ir šiuo metu yra 4 pagal tinklo tankį Europoje, su 22 298 km ilgio geležinkelio linijomis.^[1] Iš jų 8 585 km yra elektrifikuotos.

Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis

Bulgarija – taip
Vengrija – taip
Serbija – taip
Moldova – taip (bėgių pločio keitimasis į 1520 mm)
Ukraina – taip (bėgių pločio keitimasis į 1520 mm)

Keliai

2012 m. duomenimis, Rumunijoje yra 84 185 km sausumos kelių, iš kurių 49 873 km asfaltuoti, 34 312 – neasfaltuoti.^[2]

2019 m. nacionalinio statistikos instituto pranešime teigiama, kad šalyje yra 86 391 km kelių.^[3]

Transporto priemonių skaičius

Rumunijos statistikos duomenimis, 2019 m. šalies keliuose buvo 8 900 000 transporto priemonių.^[4] Skaičiuojama, kad 2021 m. šis skaičius siekė 10 milijonų.^[5]

Taip pat skaitykite

Transfăgărăşan kelias.

Oro transportas

Šalyje yra 61 oro uostas (2006 m.). Iš jų 25 yra su asfaltuotais pakilimo takais. Taip pat šalyje yra vienas sraigtasparnių oro uostas.

2019 m. šalies oro uostai aptarnavo 23 milijonus keleivių.^[6]

Rumunija turi dvi pagrindines aviakompanijas, tai „TAROM“, įkurta 1920 m., priklausanti valstybei, ir privati aviakompanija „LAR“, įsteigta 1990 metais. Tarptautiniai aerouostai yra Bukarešte, Konstancoje, Timišoaroje ir Arade.

Jūrų transportas

Svarbiausi Rumunijos uostai yra Konstanca prie Juodosios jūros bei Galacis ir Breila, kaimyniniai miestai ant Dunojaus žemupio krantų. Džurdžu, vamzdynais sujungtas su naftos gavybos regionais, taip pat yra svarbus upių uostas. 1984 m. atidarytas Dunojaus – Juodosios jūros kanalas, jungiantis Konstancą ir Dunojaus upės uostą Černavodę.

Šaltiniai

↑ RETEAUA FEROVIARA Archyvuota kopija 2009-06-08 iš Wayback Machine projekto.
↑ The CIA world factbook :Romania www.cia.gov
↑ https://insse.ro/cms/sites/default/files/field/publicatii/lungimea_cailor_de_transport_la_sfarsitul_anului_2019.pdf Šablonas:Bare URL PDF
↑ Parcul auto din Romania va depasi pragul de 9 MILIOANE de autovehicule anul acesta
↑ https://www.wall-street.ro/articol/Auto/248775/parcul-auto-din-romania-va-depasi-pragul-de-9-milioane-de-autovehicule-anul-acesta.html Wall-Street.ro
↑ „TRANSPORTUL AEROPORTUAR DE PASAGERI ŞI MĂRFURI ÎN ANUL 2019“ (PDF). INSTITUTUL NAŢIONAL DE STATISTICĂ (INS). March 2020.

[1] RETEAUA FEROVIARA Archyvuota kopija 2009-06-08 iš Wayback Machine projekto.

[cia-2] The CIA world factbook :Romania www.cia.gov

[3] ttps://insse.ro/cms/sites/default/files/field/publicatii/lungimea_cailor_de_transport_la_sfarsitul_anului_2019.pdf Šablonas:Bare URL PDF

[4] Parcul auto din Romania va depasi pragul de 9 MILIOANE de autovehicule anul acesta

[:0-5] ttps://www.wall-street.ro/articol/Auto/248775/parcul-auto-din-romania-va-depasi-pragul-de-9-milioane-de-autovehicule-anul-acesta.html Wall-Street.ro

[6] „TRANSPORTUL AEROPORTUAR DE PASAGERI ŞI MĂRFURI ÎN ANUL 2019“ (PDF). INSTITUTUL NAŢIONAL DE STATISTICĂ (INS). March 2020.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]