Pereiti prie turinio

Sančis

Koordinatės: 23°28′46″ š. pl. 77°44′22″ r. ilg. / 23.47944°š. pl. 77.73944°r. ilg. / 23.47944; 77.73944
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

23°28′46″ š. pl. 77°44′22″ r. ilg. / 23.47944°š. pl. 77.73944°r. ilg. / 23.47944; 77.73944

Budistų paminklai Sančyje
Pasaulio paveldo sąrašas

Sančio stūpa iš rytų pusės
Sančio stūpa iš rytų pusės
Vieta Indija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, iii, iv, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 524
Regionas** Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 1989  (13 sesija)
Sančis šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Sančis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Sančis (hind. साँची, IAST: Sãcī) – kaimas centrinėje Madhja Pradešo valstijoje, už 46 km nuo jos sostinės Bhopalo, garsėjantis savo budizmo paminklais, kurie 1989 m. buvo įtraukti į į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Paminklai pastatyti laikotarpyje nuo III a. pr. m. e. iki XII a. Tai svarbi budizmo piligrimystės vieta, žinoma savo stūpomis. Jas puošia budizmo ir hinduizmo architektūrai būdingi įėjimo vartai Torana, kiekvienas jų simbolizuojantys meilę, taiką, tikėjimą ir drąsą.

Budistų vienuolynas Sančyje

Didžioji stūpa yra seniausias išlikęs akmens statinys Indijoje. Ją Sančyje ant Budos relikvijų joms apsaugoti pastatė Maurjų imperatorius Ašoka III a. pr. m. e. Tačiau II a. pr. m. e. statinį nuniokojo Šungų dinastijos valdovas Pušjamitra Šunga. Vėliau stūpą, jau perpus didesnę, atstatė jo sūnus Agnimitra. Tai buvo dharmos rato simbolis. Vartai buvo pastatyti valdant Satavahanų dinastijai.

Iki XII a. Sančis išliko svarbiu budizmo kultūros centru, kol neįsigalėjo centrinėje Indijoje islamas ir po to nepradėjo nykti budizmo šventovės. Praėjus užmaršties šimtmečiams, Sančio paminklai buvo vėl „atrasti“ ir aprašyti britų 1818 m. Dar po šimtmečio čia buvo įkurtas muziejus.