Stiklo pluoštas
Stiklo pluoštas – apvalaus arba kitokio skerspjūvio pluoštas, gaminamas iš stiklo lydalo.
Būna ištisinis ir kuokštinis. Pagal plaušelių storį ir paskirtį skiriamas tekstilinis (storis 3–11 μm), termoizoliacinis (0,5–20 μm), plastikams armuoti (5–20 μm) ir specialusis (9–100 μm). Stiklo pluoštas yra labai stiprus (tempimo stiprio riba 3–5 GPa), nedega, gerų optinių, dielektrinių ir izoliacinių savybių, atsparus cheminėms medžiagoms, trapus. Ištisinis formuojamas stiklo lydalą spaudžiant pro filjeres, kuokštinis – į stiklo lydalą pučiant karštą orą arba garus. Naudojamas izoliacinėms, konstrukcinėms, filtravimo medžiagoms, aukštatemperatūrės technikos elementams, stiklo plastikams, stiklūnui gaminti, skaidulinėje optikoje.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galimybės gaminti stiklo pluoštą atsirado tik išradus tikslias mašinas. 1893 m. Edward Drummond Libbey pademonstravo suknelę, kurioje buvo įkomponuoti stiklo pluošto siūleliai, savo skersmeniu ir tekstūra atitinkantys šilko siūlus. Tai, ką šiuo metu paprastai suprantame kaip stiklo pluoštą, buvo išrasta Russell Games Slayter 1932–1933 m. kaip statybinė izoliacinė medžiaga.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Stiklo pluoštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ R. G. Slayter patentas stiklo pluoštui. Paraiška pateikta 1933, patentas suteiktas 1938.