Suvalkai
- Kitos reikšmės – Suvalkai (reikšmės).
Suvalkai lenk. Suwałki | |
---|---|
Suvalkų senamiestis | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Suvalkų apskritis |
Įkūrimo data | 1690 |
Gyventojų | 69 340 |
Plotas | 65,24 km² |
Tankumas | 1 063 žm./km² |
Pašto kodas | nuo 16-400 iki 16-403 |
Tinklalapis | www.um.suwalki.pl/ |
Vikiteka | Suvalkai |
Suválkai [1] (lenk. Suwałki) – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija. 69,3 tūkst. gyventojų (2008 m.). Išsidėstęs prie Juodosios Ančios (lenk. Czarna Hańcza) upės.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas įsikūręs Sūduvos aukštumoje, Suvalkijos etnografiniame regione netoli Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos (Karaliaučiaus krašto). Per miestą eina Via Baltica kelias ir Rail Baltica geležinkelio trasa. Pasienyje su Lietuva driekiasi vadinamasis Suvalkų koridorius.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto klimatas yra vienas šalčiausių Lenkijoje. Žiemos būna ilgos ir šaltos, vasaros trumpos ir karštos.
Miesto dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas yra suskirstytas į atskiras gyvenvietes, kurios beveik neturi jokio savarankiškumo. Gyvenvietės netolygiai pasiskirsčiusios ploto ir gyventojų tankumo atžvilgiu.
- Šveicarija;
- Čarnoziemas;
- Kživulka;
- Osiedle Dašinskiegas;
- Osiedle Pulnocas II;
- Pulnoc I;
- Osiedle Kolejove;
- Osiedle Kamena;
- Šrudmiešcė;
- Osiedle I;
- Osiedle II;
- Osiedle Ogrodove;
- Osiedle Stašica;
- Osiedle Zielona Gurka;
- Osiedle Piastovskie;
- Osiedle Klaštorna;
- Sianoženč;
- Osiedle Polna;
- Osiedle Povstancuv Vielkopolskich;
- Osiedle Hanča;
- Zahanče;
- Sobolevo;
- Papiernia;
- Dubovo I;
- Osiedle Centrum.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji krašto gyventojai – jotvingiai. XIII a. kraštas sunyko dėl dažnų kryžiuočių puldinėjimų. Pavadinimas sako, kad šioje vietoje kryžiuočiai rengdavo pastovį – suwalk. XIII a. minimas kaimas, o XVII a. bažnytkaimis, kuriame gyveno vienuoliai (1682–1690 m.). 1710 m. gavo miesto teises.
Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo 1796 m. atiteko Prūsijai. 1804 m. Suvalkai sugrąžinti Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. 1815 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo autonominės Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos (1815–1837 m.), Augustavo gubernijos (1837–1915 m.) centras, 1897 m. dislokuotas rusų garnizonas. 1869 m. buvo sukurtas Suvalkų miesto herbas. Istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras XIX a., nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais. XIX a. čia buvo Suvalkų gubernijos ir Suvalkų apskrities centras.[2]
1919–1920 m. – Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos taikos sutartis su Lenkija, kuri pripažino Vilniaus kraštą Lietuvai. Sulaužiusi Suvalkų sutartį lenkų kariuomenė okupavo Suvalkus, Seinus, Gibus ir kitus lietuviškus miestelius, kol buvo sustabdyta lietuvių kariuomenės. 1920–1939 m. Suvalkai buvo tarpukario Lenkijoje.
1939 m. rugsėjo mėn., vokiečiams bombarduojant, miestas smarkiai sugriautas, tačiau kurį laiką vadinamasis Suvalkų trikampis neužimtas nei sovietų nei vokiečių kariuomenių. 1940–1941 m. vyko vietos gyventojų repatriacija į Sovietų Sąjungą. 1940 m. įkurtas nacių konclageris ir vokiečių Gestapo Rytų Lenkijoje būstinė.
Po Antrojo pasaulinio karo, Potsdamo konferencijos nutarimu patvirtinus Lenkijos rytų ir vakarų sienas, Suvalkai liko Lenkijos valstybės sudėtyje. 1979 m. – 35 000 gyv.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė pramonė – maisto apdirbimas, pjautinė mediena, tekstilė ir audiniai, statybinės medžiagos. Nemažai miesto įmonių eksportuoja savo produkciją į įvairias Europos šalis, gauna ISO prekybos pažymėjimus, gauna vietinius ir tarptautinius apdovanojimus už vykdomą veiklą. Didžiausios miesto įmonės yra ANIMEX paukštynas, Sudowia pieno produktų pramonės įmonė, Lactopol pieno miltelių gamintojai, Sido&Partner kavos prekyba ir tiekimas, MALOW metalinių baldų gamintojai, Forte baldų gamintojai, Atlas-Wigry statybinių medžiagų tiekėjai, Kruszbet betono gamintojai ir tiekėjai, AQUAEL mineralinio vandens gamintojas, MISPOL mėsos konservų gamintojai. Šalia miesto yra Suvalkų vėjo malūnų parkas.
Verslumo skatinimo institucijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mokslo ir technologijų parkas;
- Savivaldybių asociacija Nemunas;
- Suvalkų laisvoji ekonominė zona;
- Regioninės plėtros agentūra ARES;
- Tarptautinis Rytų inovacijų centras;
- Suvalkų inovacijų centras;
- Žemės ūkio paramos fondas FAPA.
Prekyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai miesto prekybos centrai ir parduotuvės įsikūrusios ul. Noniewicza ir Pasaż Grande-Synthe gatvėse. Mieste yra du turgūs: ul. 1 Maja (Gegužės 1-osios) ir ul. Bakałarzewska (Bakalariavos) gatvėse. Pirmasis miesto prekybos centras buvo TIP, šiuo metu vadinasi Biedronka. XX a. 10 dešimtmetyje mieste buvo įžymi Eden laikrodžių parduotuvė. Mieste veikia Tesco, OBI, Stokrotka, Lidl ir Carrefour prekybos centrai. Mieste yra 13 prekybos centrų. Didžiausi prekybos centrai yra DH Wigry ir DH Alfa, dar vadinamas Pasaż Handlowy Arkadia. 2010 m. gegužės 26 d. mieste atidarytas Suwałki Plaza prekybos centras.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste yra turistų lankoma Arkadijos lagūna, prie kurios įrengti paplūdimiai. Miestas įsikūręs netoli Vygrių nacionalinio parko ir Suvalkų kraštovaizdžio parko. Mieste įrengta nemažai pėsčiųjų ir dviračių takų. Mieste yra turizmo informacijos centras.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestą kerta Via Baltica kelias ir per dieną šiuo keliu pravažiuoja apie 4,500 transporto priemonių. Dėl didelio neigiamo poveikio miesto gyventojų sveikatai ir aplinkai nutiestas Suvalkų aplinkkelis. Per miestą taip pat eina vaivadijos kelias Nr., vaivadijos kelias Nr. ir vaivadijos kelias Nr.
Geležinkelis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste yra Suvalkų geležinkelio stotis per kurią eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija, Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija ir Alėckos-Suvalkų geležinkelio linija. Per miestą eis planuojama Rail Baltica geležinkelio linija.
Autobusai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš miesto autobusai tiesioginiais maršrutais važiuoja į Varšuvą, Balstogę, Olštyną, Gdanską, Luką, Krokuvą, Liubliną, Lomžą, Lėcių, Alėcką, Augustavą, Geldapę, Grajevą ir Seinus.
Oro transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste yra Suvalkų aerodromas ir veikia Suvalkų aeroklubas. Iki 2013 m. planuojama nutiesti 1400 m. ilgio nusileidimo taką, pastatyti keleivių laukimo salę, kuri priimtų apie 10,000 keleivių per metus, įkurti lėktuvų bakų papildymo terminalą, valdymo bokštą, stovėjimo aikšteles ir parduotuves. Aerodromas galėtų priimti lėktuvus, kurie talpina iki 70 keleivių.
Viešasis transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste yra 325 km ilgio autobusų maršrutų linijos, kuriose važinėja 34 autobusai. Iš viso mieste yra 234 stotelės, 18 maršrutų. Autobusai važinėja 4:10-23:00 laiku. Per metus miesto viešuoju transportu pasinaudoja 3,938,000 keleiviai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2010 m. duomenis mieste gyveno 70,694 gyventojai:
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baranove, netoli Suvalkų, gimė lietuvių poetas Juozas Naruševičius (1890–1940). Suvalkų mieste gimė dirigentas ir pianistas Aleksandras Kučiūnas (1914–2002), Andrius Matulevičius (1897–1959) – Kauno medicinos instituto docentas; mirė lietuvių poetas Jonas Užupis (1848–1917); palaidotas varpininkas ir knygnešys Juozas Kaukas (1862–1895), už šnipinėjimą Lietuvos naudai nuteistas mirti Petras Dapkus, Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas. Pastariesiems partizanams atminti kapinėse įmūryta paminklinė lenta. Grįžęs iš Sibiro tremties, 1872 m. Suvalkuose gyveno 1863 m. sukilimo dalyvis Jokūbas Geištoras. Miesto kalėjime kalėjo žinomos Lietuvos asmenybės: Zigmas Angarietis, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Leonas Prūseika, Motiejus Simonaitis, Pijus Grigaitis, Juozas Rimša, Kostas Cibulskas. XIX a. pab. – XX a. pr. mieste turėjo savo dirbtuves garsus bažnyčių meistras Adomas Karalius, kilęs iš Šakių parapijos Briedžių kaimo. Dirbtuvėse buvo pagaminti Bagotosios Šv. Antano Paduviečio, Birštono Šv. Antano Paduviečio ir kitų bažnyčių altoriai. Iki perkeliant dirbtuves į Marijampolę Adomas Karalius darbavosi kartu su žinomu skulptoriumi Antanu Aleksandravičiumi. Iki I pasaulinio karo mieste veikė Suvalkų lietuvių draugija Vienybė.
Žydai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šios bendruomenės pradžia siejama su Varšuvos kunigaikštystėje, XIX a. pradžioje išleistais įstatymais, kurie atvėrė didesnes galimybes įsikurti žydų bendruomenėms. Pirmoji žydų bendruomenė mieste minima 1821 m., kai buvo pastatyta Suvalkų Didžioji sinagoga. 1829 m. mieste buvo 1209 žydai, tai apie 32% miesto gyventojų. Daugiausiai žydai vertėsi prekyba tarp Suvalkų vaivadijos ir Rytų Prūsijos. 1861 m. buvo atidaryta Talmudo-Toros mokykla. Žydų bendruomenės nariai dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Tarpukariu mieste veikė žydų ligoninė, žydų gimnazija ir ješiva. 1931 m. mieste gyveno 5747 žydai, kurie sudarė 34% miesto gyventojų. Per II pasaulinį karą beveik visa miesto žydų bendruomenė buvo ištremta į Biala Podlaska ir Lukuvo getus.
Suvalkų garbės piliečiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alicija Makauskaitė – dizainerė, tapytoja ir grafikė;
- Marcin Wojciechowski – žurnalistas, radijo laidų vedėjas;
- Adam Koc – Lenkijos kariuomenės pulkininkas;
- Leon Koc – Lenkijos kariuomenės pulkininkas;
- Maria Konopnicka – poetė, literatė, moterų teisių gynėja;
- Pinchas Sapir – politikas;
- Andrzej Wajda – režisierius;
- Henryk Minkiewicz – Lenkijos kariuomenės generolas;
- Jerzy Dąbrowski – Lenkijos kariuomenės papulkininkis;
- Marian Borzęcki – politikas, advokatas;
- Patryk Małecki – futbolo žaidėjas;
- Edmund Kessler – Lenkijos kariuomenės papulkininkis;
- Władysław Dąbrowski – Lenkijos kariuomenės majoras;
- Anna Warakomska – šachmatininkė;
- Alfred Kowalski-Wierusz – tapytojas;
- Aleksandra Piłsudska – antroji Józef Piłsudski žmona;
- Aleksander Putra – politikas;
- Marian Muszkat – teisininkas;
- Edward Szczepanik – ekonomistas, Lenkijos vyriausybės tremtyje Ministras pirmininkas;
- Leszek Aleksander Moczulski – poetas;
- Abraham Stern – žydų poltinis visuomenės veikėjas;
- Jarosław Zieliński – politikas, europarlamentaras;
- Wojciech Winnik – tinklininkas.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiausiai miesto kultūrinių renginių organizuoja miesto regioninis kultūros centras ir jaunimo kultūros namai. Yra regioninis muziejus, kuriame yra religinių eksponatų iš XVI a.-XVII a. Suvalkų miesto dienos yra švenčiamos kiekvienų metų gegužės 26 ir 28 dienomis. Mieste pavasariais vyksta tautinių šokių festivaliai. Taip pat vyksta Suvalkų Bliuzo festivaliai. Mieste kiekvienų metų rugsėjo mėnesį po atviru dangumi vyksta Teatr-Akcje festivalis. Kas kelerius metus mieste rengiamas tarptautinis šokių festivalis Žrudliska (Šaltinėlis). 2004 m. gruodžio 22 d. buvo sukurtas Suvalkų miesto himnas.
Kino teatrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Cinema Lumiere 3D;
- Kino Bałtyk, ul. Kościuszki gatvėje.
Neveikiantys kino teatrai:
- Kino Merkury;
- Kino Miś.
Laikraščiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gazeta Współczesna;
- Suwalskie Echa;
- Tygodnik Suwalski;
- Teraz Suwałki;
- Kurier Suwalski;
- Suwalski Dziennik Internetowy;
Radijo stotys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Radio 5;
- Radio Białystok;
- EstacjaFM (Suvalkų internetinė radijo stotis)
Televizija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Telewizja Suwałki;
- TVP Białystok;
- TV Wigry (Internetinė televizija);
- TVS24 (Internetinė televizija).
Miesto paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tado Kosciuškos gatvė Suvalkuose – klasicistinio stiliaus pastatų gatvė;
- Gegužės 3 konstitucijos parkas – angliško stiliaus parkas, su saulės laikrodžiu;
- Suvalkų Šv. Aleksandro katedra;
- Suvalkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
- Suvalkų Šv. Trejybės bažnyčia;
- Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia;
- Suvalkų Visų Šventųjų cerkvė;
- Ul. Zarzecze gatvėje esančios katalikų, evangelikų, stačiatikių ir musulmonų kapinės;
- Suvalkų žydų kapinės;
- Suvalkų krašto muziejus;
- Suvalkų rotušė;
- Buvusios berniukų gimnazijos pastatas;
- Pastatas kuriame gimė Maria Konopnicka, šiuo metu muziejus;
- Suvalkų geležinkelio stotis;
- Paminklas Marijai Konopnickai;
- XIX a. bravoro pastatas;
- Raudonosios armijos kareivių kapinės;
- Suvalkų Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas, pastatytas 2007 m. spalio 16 d.;
Iki 1956 m. mieste stovėjo klasicistinio archtektūros stiliaus Suvalkų Didžioji sinagoga.
Gatvės, parkai, skverai ir kitos miesto lankytinos vietos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gatvės
- Szpitalna gatvė;
- 11 Listopada gatvė;
- Tado Kosciuškos gatvė Suvalkuose;
- Noniewicza gatvė;
- Pułaskiego gatvė;
- Kowalskiego gatvė;
- Reja gatvė;
- Utrata gatvė;
- Sejneńska gatvė;
- Wojska Polskiego gatvė;
- Buczka gatvė;
- W.Reymonta gatvė;
- Daszyńskiego gatvė;
- J.Korczaka gatvė;
- Skverai
- Marszałka Józefa Piłsudskiego skveras;
- św. Krzyża skveras;
- Unii Europejskiej skveras;
- Pėsčiųjų alėjos ir pasažai
- Ulica Chlodna gatvė Suvalkuose;
- Pasaż Grande-Synthe pasažas;
- Arkadia prekybos centras;
- Alfa prekybos centras;
- Plaza prekybos centras;
- Parkai
- Konstytucji 3 Maja parkas;
- Im. Marii Konopnickiej parkas;
- Apskritos aikštės (mieste tokių yra 12)
- Solidarności apskritoji aikštė;
- Polskiej Organizacji Wojskowej apskritoji aikštė;
- Unii Europejskiej apskritoji aikštė.
Bažnyčios ir koplyčios
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Suvalkų Šv. Brolio Alberto Chmielovskio parapija, ul. Kowieńska 13;
- Suvalkų Šv. Aleksandro parapija, ul. Emilii Plater 2;
- Suvalkų Anelės Salavos parapija, ul. Łanowa 13;
- Suvalkų Kristaus kūno parapija, ul. 11 Listopada 6;
- Suvalkų Karaliaus Kristaus parapija, ul. Papieża Jana Pawła II nr.3;
- Suvalkų Šv. Karalaičio Kazimiero parapija, ul. Witosa 8;
- Suvalkų Dievo Motinos gailestingumo parapija, ul. Prymasa St. Wyszyńskiego 3;
- Suvalkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija, ul. Wojska Polskiego 36;
- Suvalkų Švč. Jėzaus širdies parapija, ul. Kościuszki 58;
- Suvalkų Šv. Voicecho parapija, ul. Szkolna 6.
- Suvalkų Visų Šventųjų parapija, ul. Zarzecze 6;
- Suvalkų parapija, ul. Sejneńska 37 a
- Šventosios trejybės parapija, ul. Mereckiego 37;
- Krikščionių bendruomenės parapija, ul. Kościuszki 44;
- Septintosios dienos adventistų parapija, ul. Żeromskiego 1.
Taip pat mieste yra budistų ir judaistų bendruomenių parapijos ir šventovės.
Švietimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste veikia 9 vaikų darželiai, 11 pradinių mokyklų, 7 gimnazijos, 10 vidurinių mokyklų, 3 licėjai iš kurių įžymiausias Suvalkų Marijos Konopnickos licėjus (I Liceum Ogólnokształcące im. Marii Konopnickiej). Taip pat yra valstybinė muzikos mokykla.
Vaikų darželiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradinės mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimnazijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Vidurinės mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukštesniosios mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste yra valstybinės ir privačios aukštesniosios mokyklos:
Kitos mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste yra III Lenkijos lygoje žaidžiantis Wigry Suwałki futbolo klubas, daugkartinis Lenkijos badmintono turnyrų nugalėtojas SKB Litpol-Malow Suwałki badmintono klubas, grindų riedulio Orły Suwałki klubas, miestą garsina kiokušin kovos meistrai, taip pat mieste ul. Waryńskiego 41B gatvėje įsikūręs Aikido kovos menų klubas. Mieste namų rungtynes žaidžia Ślepsk Suwałki tinklinio klubas. Mieste įsikūręs Suvalkų aeroklubas.
2007 m. Parku Konstytucji 3 maja aikštėje atidaryta sezoninė po atviru dangumi išliejama ledo čiuožykla. Mieste taip pat yra dar keli futbolo, krepšinio ir tinklinio klubai. 2007 m. mieste įkurtas Bokserska OSiR bokso klubas. Taip pat yra 4800 vietų turintis Suvalkų miesto stadionas. Nuo 1989 m. mieste vasario 3-5 dienomis kas kelerius metus vyksta Lenkijos badmintono čempionato finalinis etapas. Finalai mieste vyko 1989, 1990, 1991, 1996, 1999, 2001, 2009 m.
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Suvalkai yra užmezgę partnerystės ryšius:
- Alytus, Lietuva;
- Marijampolė, Lietuva;
- Nemenčinė, Lietuva;
- Gran Sintas, Prancūzija;
- Varenas (Miuritcas), Vokietija;
- Veru, Estija.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Suvalkija;
- Vygrių nacionalinis parkas;
- Suvalkų kraštovaizdžio parkas;
- Suvalkų vėjo malūnų parkas;
- Suvalkų tarmė;
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Suwałki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 612 psl. (lenk.)
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenkų k.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenkų k.)
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rusų k.)
- Suvalkų miesto gyventojų surašymo duomenys (lenkų k.);
- Suvalkų miesto klimato aprašymas (lenkų k.);
- Suvalkų miesto viešojo transporto tinklalapis (lenkų k.);
- Miesto paminklų aprašas (lenkų k.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Suvalkų autobusų stoties tvarkaraštis Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.);
- Suvalkų miesto tinklalapis (lenkų k.);
- Suvalkų miesto aprašymas istoriniuose dokumentuose Archyvuota kopija 2011-08-30 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.);
|