TSRS tautų tremtys
| TSRS tautų tremtys | |
|---|---|
 Ištuštėjęs Krymo totorių kaimas netoli Aluštos, iškart po 1945 m., kuomet buvo ištremti visi Krymo totoriai. | |
| Vieta | TSRS ir jos okupuotos šalys |
| Taikinys (-iai) | Buožės, valstiečiai, tautinės mažumos, (okupuotų) užsienio valstybių piliečiai |
| Data | 1930–1952 |
| Išpuolio tipas | etninis valymas, priverstinis darbas, genocidas,[1][2][3][4] klasicidas |
| Žuvusiųjų | ~800 000[5]–1 500 000[6] |
| Nusikaltimas (-ai) | GPU / NKVD |
| Motyvas | Rusifikacija,[7] kolonializmas,[8] pigi darbo jėga priverstinio darbo stovykloms |
TSRS tautų tremtys arba SSRS tautų tremtys – 1930–1952 m. laikotarpiu Tarybų Sąjungos vyriausybės, vadovaujamos Josifo Stalino ir NKVD pareigūno Lavrentijaus Berijos, vykdyta politika, kuria priverstinai perkelti (ištremti) įvairių grupių gyventojai. Šiuos veiksmus galima suskirstyti į šias plačias kategorijas: „antisovietinių“ asmenų trėmimai, ištisų tautybių deportacijos, darbo jėgos perkėlimas ir organizuota imigracija siekiant užpildyti etniškai išvalytas teritorijas. Gyventojų išbuožinimas, pradėtas vykdyti dar Lenino, davė precedentą trėmimams klasės pagrindu, 1937 m. korėjiečių deportacija – trėmimams tautybės pagrindu.[9]
Daugeliu atvejų tremties tikslas buvo mažai apgyvendintos atokios vietovės, įskaitant priverstinio darbo stovyklas. Į TSRS gilumą tremti ir ne Tarybų Sąjungos piliečiai iš TSRS nepriklausiusių šalių. Apskaičiuota, kad iš viso deportacijos paveikė mažiausiai 6 mln. žmonių.[10][11][12][13] 1930–1931 metais ištremta 1,8 mln. buožių, 1 mln. valstiečių ir tautinių mažumų 1932–1939 m., apie 3,5 mln. etninių mažumų 1940–1952 m. [13]
Sovietiniuose archyvuose užfiksuota 390 000[14] mirčių dėl prievartinio išbuožinimo ir iki 400 000 mirčių tarp 1940–1949 m. laikotarpio tremtinių.[14] Istorikų skaičiavimais, bendras mirčių skaičius dėl trėmimų siekia 1–1,5 mln.[10] Šiuolaikiniai istorikai šiuos trėmimus linkę klasifikuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui, etninį persekiojimą, etninį valymą. Du pragaištingiausi trėmimai, Krymo totorių deportacija ir čečėnų bei ingušų deportacija, buvo pripažinti genocidu Ukrainos ir Europos parlamentų. 1991 m. balandžio 26 d. Rusijos Socialistinės Federacinės Tarybų Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama jos pirmininko Boriso Jelcino, priėmė Represuotų tautų reabilitacijos įstatymą, kurio antras straipsnis pasmerkė visas masines deportacijas kaip „Stalino šmeižimo ir genocido politiką“.[3]
Sovietų Sąjunga taip pat organizuodavo trėmimus okupuotose teritorijose – per trėmimus gyvybių neteko 50 000 Baltijos šalių gyventojų, taip pat tokiu būdu nužudyta 300 000–360 000 vokiečių iš rytinės Europos dalies.[15]
Mirčių skaičius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorikų skaičiuojama, kad tremčių aukų skaičius svyruoja nuo 800 000 [5] iki 1 500 000.[6]
| Grupė | Numatomas mirčių skaičius | Nuorodos |
|---|---|---|
| Buožės 1930–1937 m. | 389 521 | [16] |
| Čečėnai | 100 000–400 000 | [17] |
| Lenkai | 90 000 | [18] |
| Korėjiečiai | 16 500–40 000 | [19] [20] |
| Estai | 5 400 | [21] |
| Latviai | 17 400 | [21] |
| Lietuviai | 28 000 | |
| Suomiai | 18 800[22] | |
| Vengrai | 15 000–20 000 | [23] |
| Karačiajai | 13 100–35 000 | [24][20] |
| Pavolgio vokiečiai | 42 823–228 800 | [25][24] |
| Kalmukai | 12 600–48 000 | [24] [22][20] |
| Ingušai | 20 300–23 000 | [24][20] |
| Balkarai | 7 600–11 000 | [24] [22][20] |
| Krymo totoriai | 34 300–109 956 | [24][26][27][28] |
| Meschetijos turkai | 12 859–50 000 | [24][20][29] |
| IŠ VISO | 824 203–1 514 877 |
Į sąrašą nepatenka keli šimtai tūkstančių vokiečių, deportuotų po Antrojo pasaulinio karo iš okupuotų teritorijų rytinėje Europoje.[15]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ UNPO: Chechnya: European Parliament recognizes the genocide of the Chechen People in 1944
- ↑ Rosefielde, Steven (2009). Red Holocaust. Routledge. p. 84. ISBN 978-0-415-77757-5.
- ↑ 3,0 3,1 Perovic, Jeronim (2018 m. birželio mėn.). Perovic, Jeronim (2018). From Conquest to Deportation: The North Caucasus under Russian Rule. Oxford University Press. ISBN 9780190934675. OCLC 1083957407. p. 320. ISBN 9780190934675.
- ↑ Burds, Jeffrey (2007-04-01). „The Soviet War against 'Fifth Columnists': The Case of Chechnya, 1942–4“. Journal of Contemporary History. 42 (2): 267–314. doi:10.1177/0022009407075545. S2CID 159523593.
- ↑ 5,0 5,1 Grieb 2014, p. 930.
- ↑ 6,0 6,1 Werth 2004, p. 73.
- ↑ Bekus 2010, p. 42.
- ↑ Casey Michael (2022 m. rugpjūčio 9 d.). „Russia’s Crimes of Colonialism“. Wall Street Journal.
- ↑ Ellman 2002, p. 1158.
- ↑ 10,0 10,1 Werth 2004.
- ↑ Polian 2004.
- ↑ Rosefielde, Steven (2009). Red Holocaust. Routledge. p. 83. ISBN 978-0-415-77757-5.
- ↑ 13,0 13,1 Ellman 2002.
- ↑ 14,0 14,1 Pohl 1997.
- ↑ 15,0 15,1 Vertreibung und Vertreibungsverbrechen 1945–1978. Bericht des Bundesarchivs vom 28 Mai 1974. Archivalien und ausgewälte Erlebenisberichte, Bonn 1989, pp. 40–41, 46–47, 51–53)
- ↑ Pohl 1999, p. 46.
- ↑ Pohl, J. Otto (1999).
- ↑ Frucht 2004, p. 28.
- ↑ Pohl 1999, p. 14.
- ↑ 20,0 20,1 20,2 20,3 20,4 20,5 Rywkin 1994, p. 67.
- ↑ 21,0 21,1 Pettai & Pettai 2014, p. 55.
- ↑ 22,0 22,1 22,2 D.M. Ediev (2004). „Demograficheskie poteri deportirovannykh narodov SSSR“. Stavropol: Polit.ru. Suarchyvuotas originalas 2017-09-23. Nuoroda tikrinta 2017-09-23.
- ↑ Bognár 2012, p. 56.
- ↑ 24,0 24,1 24,2 24,3 24,4 24,5 24,6 Buckley, Ruble & Hofmann 2008, p. 207.
- ↑ Pohl 2000, p. 267.
- ↑ Williams 2015, p. 109.
- ↑ Allworth, Edward (1998). The Tatars of Crimea: Return to the Homeland: Studies and Documents. Durham: Duke University Press. ISBN 9780822319948. LCCN 97019110. OCLC 610947243. pg 6
- ↑ Hall, M. Clement (2014). The Crimea. A very short history. ISBN 978-1-304-97576-8.
- ↑ Jones, Stephen F. (1993). "Meskhetians: Muslim Georgians or Meskhetian Turks? A Community without a Homeland". Refuge. 13 (2): 14–16.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bekus, Nelly (2010). Struggle Over Identity: The Official and the Alternative "Belarusianness". Budapest: Centrinės Europos universiteto leidykla. ISBN 9789639776685. LCCN 2010008736.
- Bognár, Zalán (2012). „A kárpátaljai magyar és német polgári lakosság tömeges elhurcolása szovjet hadifogságba“ [The deportation of masses of Hungarian and German civilians from Subcarpathia to Soviet prisoner of war camps]. Orpheus Noster (vengrų). Budapest: Károli Gáspár Református Egyetem. 4 (2): 46–60.
- Buckley, Cynthia J.; Ruble, Blair A.; Hofmann, Erin Trouth (2008). Migration, Homeland, and Belonging in Eurasia. Woodrow Wilson Center Press. p. 207. ISBN 978-0801890758. LCCN 2008-015571.
- Ellman, Michael (2002). „Soviet Repression Statistics: Some Comments“ (PDF). Europe-Asia Studies. 54 (7): 1151–1172. doi:10.1080/0966813022000017177. JSTOR 826310. S2CID 43510161. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018 m. balandžio 27 d.
- Frucht, Richard C. (2004). Eastern Europe: an introduction to the people, lands, and culture. 2. ABC-CLIO. p. 28. ISBN 978-1576078006.
- Grieb, Christiane (2014). „War Crimes, Soviet, World War II“. In C. Dowling, Timothy (red.). Russia at War: From the Mongol Conquest to Afghanistan, Chechnya, and Beyond. ABC-CLIO. ISBN 9781598849486. LCCN 2014017775.
- Pettai, Eva-Clarita; Pettai, Vello (2014). Transitional and Retrospective Justice in the Baltic States. Kembridžo universiteto leidykla. ISBN 978-1107049499. LCCN 2014-043729.
- Pohl, J. Otto (1997). The Stalinist Penal System. McFarland. ISBN 0786403365.
- Pohl, J. Otto (1999). Ethnic Cleansing in the USSR, 1937–1949. Westport, CT: Greenwood Press. ISBN 978-0-313-30921-2. LCCN 98-046822.
- Pohl, J. Otto (2000). „Stalin's genocide against the "Repressed Peoples"“. Journal of Genocide Research. 2 (2): 267–293. doi:10.1080/713677598. S2CID 59194258.
- Polian, Pavel (2004). Against Their Will: The History and Geography of Forced Migrations in the USSR. Budapest: Centrinės Europos universiteto leidykla. ISBN 978-9-639-24168-8.
- Rywkin, Michael (1994). Moscow's Lost Empire. Routledge. ISBN 9781315287713. LCCN 93029308.
- Werth, Nicolas (2004). „Strategies of Violence in the Stalinist USSR“. In Rousso, Henry; Golsan, Richard Joseph (eds.). Stalinism and Nazism: History and Memory Compared. Nebraskos universiteto leidykla. ISBN 9780803290006. LCCN 2003026805.
- Williams, Brian Glyn (2015). The Crimean Tatars: From Soviet Genocide to Putin's Conquest. Londonas, Niujorkas: Oksfordo universiteto leidykla. ISBN 9780190494728. LCCN 2015033355.