Tarybų Sąjungos respublikos
Išvaizda
Tarybų Sąjungos respublikos arba sąjunginės respublikos (rus. Сою́зные Респу́блики) – valstybiniai administraciniai dariniai Tarybų Sąjungoje.[1]
Iš pradžių TSRS sudarė 4 respublikos: Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės TFSR. Pastaroji buvo sudaryta iš 1920–1921 m. sukurtų Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos TSR.[2]
Formaliai sąjunginės respublikos buvo nepriklausomos ir galėjo išstoti iš TSRS, tačiau faktiškai tokios galimybės neturėjo.[2]
TSRS sąjunginės respublikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]TSRS sąjunginių respublikų skaičius svyravo nuo 4 iki 16. Nuo 1956 m. iki jos iširimo 1991 m. Tarybų Sąjungą sudarė 15 sovietų socialistinių respublikų.
Herbas | TSR | Vėliava | Sostinė | Oficialios kalbos | Įkurta | Nepriklausomybė | Gyventojų (1989) |
Plotas (km²) (1991) |
Posovietinės ir de facto valstybės |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Armėnijos TSR | Jerevanas | Armėnų, rusų | 1920 m. gruodžio 2 d. | 1991 m. rugsėjo 21 d. | 3 287 700 | 29 800 | Armėnija | ||
Azerbaidžano TSR | Baku | Azerbaidžaniečių, rusų | 1920 m. balandžio 28 d. | 1991 m. rugpjūčio 30 d. | 7 037 900 | 86 600 | Azerbaidžanas Arcachas | ||
Baltarusijos TSR | Minskas | Baltarusių, rusų | 1920 m. liepos 31 d. | 1991 m. gruodžio 10 d. | 10 151 806 | 207 600 | Baltarusija | ||
Estijos TSR | Talinas | Estų, rusų | 1940 m. liepos 21 d. | 1991 m. rugpjūčio 20 d. | 1 565 662 | 45 226 | Estija | ||
Gruzijos TSR | Tbilisis | Gruzinų, rusų | 1921 m. vasario 25 d. | 1991 m. balandžio 9 d. | 5 400 841 | 69 700 | Gruzija Abchazija Pietų Osetija | ||
Kazachijos TSR | Almata | Kazachų, rusų | 1936 m. gruodžio 5 d. | 1991 m. gruodžio 16 d. | 16 711 900 | 2 717 300 | Kazachstanas | ||
Kirgizijos TSR | Biškekas | Kirgizų, rusų | 1936 m. gruodžio 5 d. | 1991 m. rugpjūčio 31 d. | 4 257 800 | 198 500 | Kirgizija | ||
Latvijos TSR | Ryga | Latvių, rusų | 1940 m. liepos 21 d. | 1990 m. gegužės 4 d. | 2 666 567 | 64 589 | Latvija | ||
Lietuvos TSR | Vilnius | Lietuvių, rusų | 1940 m. liepos 21 d. | 1990 m. kovo 11 d. | 3 689 779 | 65 200 | Lietuva | ||
Moldavijos TSR | Kišiniovas | Moldavų, rusų | 1940 m. rugpjūčio 2 d. | 1991 m. rugpjūčio 27 d. | 4 337 600 | 33 843 | Moldavija Padniestrė | ||
Rusijos TFSR | Maskva | Rusų | 1917 m. lapkričio 7 d. | 1991 m. gruodžio 12 d. | 147 386 000 | 17 075 400 | Rusija | ||
Tadžikijos TSR | Dušanbė | Tadžikų, rusų | 1929 m. gruodžio 5 d. | 1991 m. rugsėjo 9 d. | 5 112 000 | 143 100 | Tadžikija | ||
Turkmėnijos TSR | Ašchabadas | Turkmėnų, rusų | 1925 m. gegužės 13 d. | 1991 m. spalio 27 d. | 3 522 700 | 488 100 | Turkmėnija | ||
Ukrainos TSR | Kijevas | Ukrainiečių, rusų | 1919 m. kovo 10 d. | 1991 m. rugpjūčio 24 d. | 51 706 746 | 603 700 | Ukraina | ||
Uzbekijos TSR | Taškentas | Uzbekų, rusų | 1924 m. gruodžio 5 d. | 1991 m. rugpjūčio 31 d. | 19 906 000 | 447 400 | Uzbekija |
Trumpai gyvavusios sąjunginės respublikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Herbas | Pavadinimas | Vėliava | Sostinė | Metai | Gyventojų | Plotas (km²) | Perėmėjas (-ai) |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Bucharos Liaudies Sovietinė Respublika | Buchara | 1920–1925 | 2 000 000 | 182 193 | Uzbekijos TSR Tadžikijos TSR Turkmėnijos TSR | ||
Karelijos-Suomijos TSR | Petrozavodskas | 1940–1956 | 651 300 (1959) |
172 400 | Rusijos TFSR | ||
Chorezmo Liaudies Sovietinė Respublika | Chiva | 1920–1925 | 800 000 | 62 200 | Turkmėnijos TSR Uzbekijos TSR | ||
Užkaukazės TFSR | Tiflisas | 1922–1936 | 5 861 600 (1926) |
186 100 | Armėnijos TSR Azerbaidžano TSR Gruzijos TSR |
Respublikos, nepripažintos Sovietų Sąjungos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Herbas | Pavadinimas | Vėliava | Sostinė | Oficialios kalbos | Nepriklausomybė nuo Moldavijos TSR | Nepriklausomybė nuo TSRS | Gyventojų | Plotas (km²) | Posovietinės valstybės |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Padniestrės Moldavijos Sovietų Socialistinė Respublika | Tiraspolis | Rusų, ukrainiečių, moldavų | 1990 m. rugsėjo 2 d. | 1991 m. rugpjūčio 25 d. | 680 000 (1989) |
4 163 (1989) |
Padniestrė Moldavija |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hough, Jerry F (1997). Democratization and revolution in the USSR, 1985-1991. Brookings Institution Press. p. 214. ISBN 0-8157-3749-1.
- ↑ 2,0 2,1 Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga. vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-09-02.