Terakota
Terakota (it. terra cotta – degta žemė) – žemos degimo temperatūros, poringa, natūralios molio spalvos keramika.[1] Kartais terakota gludinama, dengiama keraminiu laku arba spalvinama angobu. Terakota nuo seno naudojama buityje (pvz., lipdyti, žiesti indai), architektūroje (Mesopotamijos, Graikijos, etruskų, Vid. Azijos šalių pastatų puošyba). Kuriamos terakotinės skulptūros (etruskų, senovės graikų Tanagros skulptūrėlės, senovės Indijos, Kinijos statulėlės, šiais laikais smulkioji skulptūra, reljefai).[2]
1974 m. netoli Šensi provincijos sostinės Siano atrasta tūkstantinė terakotinių kareivėlių armija, saugojanti pirmojo imperatoriaus kapą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jūratė Meilūnienė. Terakota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 675 psl.
- ↑ Terakota. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 268 psl.