Tikroji sora
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Panicum miliaceum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tikroji sora (Panicum miliaceum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Tikroji sora (Panicum miliaceum) – miglinių (Poaceae) šeimos sorų (Panicum) genties augalas. Lietuviškai dar vadinama prosais.
Vienametis kultūrinis augalas. Stiebas šakotas nuošaknų. Lapai su nuleistomis lapamakštėmis. Žiedų šluotelės išsikerojusios. Grūdai su plėvelėmis. Žydi liepos-rugsėjo mėn.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Spėjama, kad tikroji sora buvo sukultūrinta prieš 7000 metų dviejuose atskiruose regionuose: Tolimuosiuose Rytuose ir Užkaukazėje.
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sorų sėklose yra 12 % baltymų, 81 % krakmolo, 1 % ląstelienos, mineralinių medžiagų, 3,5 % riebalų, vitamino B. Sorose daugiau nei kitose kruopose yra kalio druskų.
Pritaikymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Soros grūdai puikus kiaulių, paukščių, o šiaudai ir pelai – galvijų pašaras.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tolimųjų Rytų virtuvėje šio augalo kruopos nuo seno plačiai naudotos Pekino virtuvėje (kin. shuzi), o kartu su kitomis grūdinėmis kultūromis perduotas ir į japonų (jap. kibi) bei korėjiečių virtuves. Kinijoje ji dar vadinama geltonaisiais ryžiais.
Dėl gero kruopų skonio, greito suvirimo ir dabar soros yra viena svarbiausių kruopinių kultūrų. Iš jų verdamos košės ir sriubos, kepami įvairūs gaminiai.
Dėl didelio kalio druskų kiekio, soros svarbios širdies veiklai. Kaip dietinis valgis birios košės rekomenduojamos sergant širdies, kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, nuolatiniu vidurių užkietėjimu.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
