Pereiti prie turinio

Tikrosios krevetės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Caridea

Krevetės (Caridea sp.)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
( Crustacea)
Klasė: Aukštesnieji vėžiagyviai
( Malacostraca)
Būrys: Dešimtkojai vėžiai
( Decapoda)
Pobūris: Pleocyemata
( Pleocyemata)
Infrabūrys: Tikrosios krevetės
( Caridea)

Tikrosios krevetės arba tiesiog krevetės (Caridea) – aukštesniųjų vėžiagyvių (Malacostraca) infrabūrys. Krevetės plačiai paplitusios viso pasaulio jūrose, kai kurios rūšys prisitaikusios gyventi gėlame vandenyje.

Sudarytos iš 5-8 segmentų, dažniausiai rausvos spalvos. Patelės padeda 50 tūkst. – 1 mln. kiaušinėlių kurie per parą išsivysto į nauplijų. Jos minta ikro gemalu, jį suvartojusios metamorfozės būdu virsta į antrą lervos stadiją, zoea. Tada savarankiškai minta dumbliais ir po kelių dienų virsta suaugusia krevete. Minta dumbliais ir zooplanktonu. Suaugusios krevetės migruoja į upių estuarijas, kur gausu maisto medžiagų ir mažesnis druskingumas. Ten jos vystosi, o vėliau vėl grįžta į atvirą jūrą, kur dauginasi.

Naudojimas maistui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradicinis tigrinių krevečių kario troškinys iš bengališkos virtuvės

Krevetės yra labai svarbus maisto produktas. Kasmet sugaunama ~3,5 mln. tonų krevečių. Jos taip pat dažnai patenka į žuvų tinklus. Daug kur įrengiamos krevečių fermos, kur krevetės specialiai veisiamos maistui. Tai gausus kalcio, jodo, baltymų šaltinis, tačiau turi nedaug maistinės energijos.

Pardavimui paruoštos krevetės pagal paruošimo būdą skirstomos į kelias kategorijas: su galva ir su kiautu (HOSO, nuo ang. head on shell on), su kiautu (SO), su nulupta uodega (PTO, peeled tail on), nuluptos bet su paliktu traktu (PUD, peeled undeveined), su palikta „drugelio uodega“ („peleku“, BTTY-TO). Kartais šių sutrumpinimų priekyje papildomai rašoma F raidė, rodanti, kad krevetės užaugintos krevečių ūkyje (nuo ang. Farm). Krevetės pakuojamos kartu pagal dydį; dydis matuojamas vienetais kilograme arba vienetais svare. Pavyzdžiui, 30/40 pcs/kg.

Krevetės maistui paruošiamos pašalinant galvą, kiautą, virškinimo traktą ir uodegą. Pardavimui skirtoms krevetėms uodega dažnai paliekama dėl geresnės prekinės išvaizdos. Dažniausi paruošimo būdai yra virimas, kepimas, skrudinimas, kepimas ant grotelių.

Krevetės užima svarbią vietą Rytų Azijos, Viduržemio šalių ir kitų šalių nacionalinėse virtuvėse. Jos valgomos su įvairiais garnyrais, dažnai – ryžiais. Europoje šie vėžiagyviai yra svarbi ispaniškos paeljos, itališko cacciucco, portugališko caldeirada ir kitų patiekalų sudėtinė dalis. Azijoje krevetės labai dažnai naudojamos įvairiuose kario troškiniuose.

Lysmata debelius – „ugninė krevetė“, namų akvariumuose populiari krevetė

Iki dabar rastos tik 57 išnykusių krevečių rūšių fosilijos.[1] Ankstyviausios jų yra iš ankstyvojo Juros bei Kreidos periodų ir nepriskiriamos nei vienai dabartinei krevečių šeimai.[2]

Kai kurias krevečių rūšis yra populiaru laikyti namų akvariumuose. Kai kurios laikomos tik dėl grožio, kitos – ir dėl naudos akvariumo ekosistemai (šalina dumblius, atliekas).

Iš gėlavandenių krevečių, dažniausiai laikomos bambukinės krevetės (gentis Atyopsis), vyšninė krevetė (Neocaridina heteropoda), stiklinės krevetės (gentis Palaemonetes) ir japoniškoji pelkių krevetė (Caridina multidentata). Pastarąją pirmasis akvariume auginti pradėjo žymus japonų akvariumistas Takashi Amano.

Labiausiai jūriniuose akvariumuose paplitusios krevetės yra krevetė sanitaras Lysmata amboinensis bei koraliniuose rifuose gyvenantys arlekinai (gentis Hymenocera).

Nuorodos ir šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. http://rmbr.nus.edu.sg/rbz/biblio/s21/s21rbz1-109.pdf Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://si-pddr.si.edu/dspace/bitstream/10088/5471/2/SCtZ-0131-Lo_res.pdf