Translyčių hormonų terapija
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Translyčių hormonų terapija, dar vadinama lyties keitimo hormonų terapija, – hormonų terapijos rūšis, kurios metu lytiniai hormonai ir hormonais paremti vaistai yra naudojami translyčių ar belyčių asmenų, siekiant pakeisti antrinius lytinius požymius į būdingus tai lyčiai, kurios atstovu jie identifikuojasi. Ši hormonų terapijos forma yra skirstoma į dvi rūšis priklausomai nuo gydymo tikslo: Feminizacija (biologija) ir maskulinizacija:
- Feminizacijos hormonų terapija yra skirta translytėms moterims arba transmoteriškiems asmenims. Šios terapijos metu naudojami estrogenas ir antiandrogenai.
- Maskulinizacijos hormonų terapija yra skirta translyčiams vyrams arba transvyriškiems asmenims. Šios terapijos metu naudojami testosteronas ir androgenai.
Dalis interseksualių (žmonių su abiejų lyčių požymiais) arba nebinarinių lyčių asmenų irgi gali rinktis translyčių hormonų terapiją, jei nori pasiekti tam tikrą lytinių hormonų balansą ar pakeisti savo išvaizdą į artimesnę norimai lyčiai[1]
Reikalavimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oficialūs reikalavimai, kuriuos translyčiai asmenys turi patenkinti, jog galėtų pradėti hormonų terapiją, yra labai įvairūs ir priklauso nuo valstybės įstatymų.
Istoriškai, daugelis sveikatos įstaigų reikalavo psichiatro arba terapisto pažymos, jog asmuo yra transseksualus ir gali pradėti hormonų terapiją. Daugelis sveikatos įstaigų dabar tokių pažymų nebereikalauja, tačiau informuoja transseksualų asmenį apie terapijos rizikas, naudą, alternatyvas, nežinomus aspektus, limitus ir tai, kokios rizikos iškiltų, jei terapija nebūtų pradėta.[2] Dalis LGBT sveikatos organizacijų (pažymėtini Čikagos Howard Brown Sveikatos Centras[3] ir Planned Parenthood[4]) pasisako už būtent tokį terapijos pradėjimo modelį.
Transseksualių, translyčių ir belyčių asmenų sveikatos priežiūros standartai (SOC) reikalauja, jog translyčiai asmenys būtų prižiūrimi psichinės sveikatos specialistų, kurie jiems diagnozavo lyties disforiją. Standartai taip pat reikalauja, jog pacientas duotų informuotą leidimą; kitaip sakant, kad duodamas leidimą pradėti terapiją, pacientas būtų visiškai informuotas apie terapijos rizikas.[5]
Pasaulio Profesionalų Asociacijos Translyčių Sveikata (WPATH) sveikatos priežiūros standartų septintajame leidime pažymima, jog abu translyčių sveikatos modeliai yra tinkami.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ferguson, Joshua M. (2017 m. lapkričio 30 d.). „What It Means to Transition When You're Non-Binary“. Teen Vogue.
- ↑ UCSF Transgender Care, Department of Family and Community Medicine, University of California San Francisco. Guidelines for the Primary and Gender-Affirming Care of Transgender and Gender Nonbinary People; 2nd edition. Deutsch MB, ed. June 2016. Available at transcare.ucsf.edu/guidelines.
- ↑ Schreiber, Leslie. „Howard Brown Health Center Establishes Transgender Hormone Protocol“. www.howardbrown.org. Howard Brown. Suarchyvuotas originalas 2011-10-08. Nuoroda tikrinta 2011-08-25.
- ↑ „What Health Care & Services Do Transgender People Require?“. www.plannedparenthood.org. Nuoroda tikrinta 2019-10-16.
- ↑ Coleman, Eli; et al. (2012 m. rugpjūčio mėn.). „Standards of Care for the Health of Transsexual, Transgender, and Gender-Nonconforming People, Version 7“. International Journal of Transgenderism. 13 (4): 165–232. doi:10.1080/15532739.2011.700873.
- ↑ Deutsch MB, Feldman JL. Updated recommendations from the world professional association for transgender health standards of care. Am Fam Physician. 2013 Jan 15;87(2):89-93.