„Šiandien turime pasekmes vien todėl, kad visuomenės požiūris į skiepus jau ne vienus metus yra skeptiškas – kad skiepytis nereikia“, – konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Ji priminė, kad nuo kokliušo, kaip ir tymų, skiepijama jau daugiau nei 60 metų, tačiau pastaruoju metu situacija pakriko.
„Per tą laikotarpį turėjome tam tikrų kokliušo pakilimų, bet nuo 2010 m. stebime skiepijimo apimčių mažėjimą ir tiek kokliušo, tiek tymų susirgimų augimą.
Tai yra normalu, nes tik su skiepais galima suvaldyti šias užkrečiamas ligas. Atsisakymas skiepytis privedė prie to, kad turime tokius sergamumo skaičius, kad net baisu sakyti, kiek kartų jie padidėjo“, – „Žinių radijui“ kalbėjo epidemiologė.
Neregėtas pakilimas
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 19 d. Lietuvoje užregistruoti 355 kokliušo atvejai, iš jų 258 vaikams iki 17 metų amžiaus (0–3 metų – 60 atvejų, 4–8 metų – 87 atvejai, 9–17 metų – 111 atvejų) ir 97 susirgimai suaugusiesiems. Didžioji dalis susirgusiųjų (57 proc.) buvo neskiepyti ar skiepų būklės nežinojo.
Nurodoma, kad ikipandeminiu laikotarpiu, tai yra 2019 m., daugiausia sergančiųjų kokliušu buvo užregistruota 2009 m., 2012 m. ir 2014 m. (atitinkamai 233, 154 ir 143 atvejai).
Pasak D. Razmuvienės, kokliušą sukelianti bakterija turi tokią savybę kas 3–5 ar daugiau metų susargdinti didesnį skaičių žmonių. „Tačiau tas infekcijai būdingas pakilimas galėtų ir neatsirasti, jei visuomenėje būtų pakankamas imunizuotų vaikų (kaip ir suaugusiųjų – nes vaikai užauga) skaičius. Tada neturėtume tokio sergamumo“, – pabrėžė specialistė.
Vakcina turi galiojimo laiką
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad susirgti gali net ir anksčiau pasiskiepijęs žmogus. Kitaip sakant, vakcina turi savo galiojimo laiką – iki 10 metų.
„Todėl vaikų skiepijimas pagal kalendorių sudėliotas taip, kad vaikas iki 2 metų gauna 4 skiepus nuo kokliušo, toliau yra skiepijama 6–7 metų prieš kolektyvą ir vėliau – būnant 15–16-os metų. Kai pasižiūrime į skaičius, kokios vaikų apimtys paskiepytos, labai gražiai matomi skaičiai – jei tėvai, globėjai neskiepija vaiko iki 2 metų arba paskiepijo nepilnai, beveik tie patys skaičiai matomi ir 6–7 metų amžiaus grupėje.
Todėl yra grupės nepaskiepytų vaikų ir jos skaičiuojamos tūkstančiais – du, trys tūkstančiai per metus. Taigi reikia suprasti, kad visuomenėje liga plinta tiek tarp vaikų (mažesnių ir vyresnių), taip pat ir suaugusių, kurie nebuvo pasiskiepiję, kurie nesirgo arba nepasiskiepijo pakartotinai.
Taigi sergamumą turime tokį, kokį turime. Skiepijimo apimtys mažėjo visą dešimtmetį, dabar jos siekia apie 90 proc., kas kaip ir leistų kokliušui labai neišplisti, bet dabar matome ne pabaigą. Pakankamam imunitetui reikia paskiepytos 95 proc. visuomenės, o tam pasiekti tikrai neužteks metų“, – dėstė D. Razmuvienė.
Kokliušas itin užkrečiamas, pavojingiausia – kūdikiams
Pašnekovės aiškinimu, kokliušas plinta labai greitai, tad žmonės, kurie pasiskiepiję seniau, yra imlūs infekcijai.
„Vieni suserga po skiepo praėjus ir 5–7 m., kitiems imunitetas išsilaiko 10 metų ir daugiau. Bet žinant tam tikras kokliušo sukėlėjo savybes – tai yra ganėtinai klastinga bakterija. Nuo užsikrėtimo (tai yra oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija) iki ligos pradžios gali praeiti iki 7 dienų, tada liga pasireiškia paprastuoju būdu – sloga, kosulys, čiaudulys.
Bet ji gali pasireikšti ir daugiau nei po 21 dienos. Tuo laikotarpiu žmogus jau gali jaustis blogiau, jis kosėja, bet neįtaria, kad jam kokliušas. Kai jam liga atsiranda po 21 dienos ir vėliau, labai sunku surasti, kiek žmonių savo aplinkoje jis užkrėtė“, – pabrėžė epidemiologė.
Ji pasakojo, kad kokliušas gydomas antibiotikais, liga gali labai išvarginti – žmogus kosėti iki 2 savaičių, po to gali kosėti dar intensyviau.
„Kosulys gali trukti iki mėnesio-dviejų, kosulio priepuoliai suaugusiam žmogui baigiasi vadinamais reprizais, kurie sukelia ir vėmimą. Bet liga pavojingiausia kūdikiams, nes per tą kosulio priepuolį sustoja kvėpavimo centras ir galima numirti. Ir būtent yra registruoti mirties atvejai nuo kvėpavimo sustojimo.
Gali prasidėti ir plaučių uždegimas, encefalitas – smegenų uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Reikia suprasti, kad bakterija pažeidžia labai sudėtingus organus ir komplikacijos yra pačios sudėtingiausios – iki mirties atvejų“, – įspėjo D. Razmuvienė.
Ką tik į Šiaulių ligoninę pateko 3 kokliušu sergantys vaikai
Portalas tv3.lt primena, kad rugpjūčio pradžioje į Respublikinę Šiaulių ligoninę pateko N. Akmenėje gyvenanti moteris su trimis mažametėmis kokliušu sergančiomis dukromis, kurių mažiausiai – mėnuo.
Moteris džiaugėsi kad laiku atvyko į ligoninę, nes būnant čia naujagimei dukrytei kilo baisūs priepuoliai, kuriuos be profesionalių medikų pagalbos vargu ar būtų pavykę išgyventi.
Mama sakė, kad abi dukros skiepytos nuo kokliušo, o mažosios dar nespėjo paskiepyti, nes nuo kokliušo skiepijami dviejų mėnesių naujagimiai.
„Ačiū“ mamoms, kurios yra „didvyrės“ ar antivakserės, ir neskiepija vaikų. Dėl jų plinta kokliušas, o mes susirgome ir turėjome patirti tokį košmarą“, – piktinosi Inga Juškevičienė, įsitikinusi, kad skiepai yra reikalingi, o būtini skiepai – privalomi.
Didelis žingsnis atgal
7 kartus, lyginant su pernai, Lietuvoje išaugo ir tymų atvejų skaičiai. „Šiandien turime fiksuotus 26 tymų atvejus, iš jų 8 yra vaikai. Kalbant apie skiepus, 80 proc. šių atvejų žmonės buvo neskiepyti arba skiepyti nepilnai“, – nurodė NVSC atstovė.
Ji priminė, kad tymai labai užkrečiami – virusas išsilaiko ant paviršių, ore, visi, kurie nėra sirgę ar neskiepyti dviem vakcinos dozėmis, yra jam imlūs. Nurodoma, kad vienas susirgęs asmuo gali užkrėsti 15–18 asmenų.
Portalas tv3.lt primena, kad situacijos rimtumą dar pavasarį pabrėžė ir VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
Gydytoja teigė, kad infekcinės ligos yra medikų kasdienybė, bet su kokliušu jie jau buvo įpratę nesusidurti. „Tai yra labai didelis žingsnis atgal, taip parandame dešimtmečiais kurtą pažangą. Kiti gali klausti – na ir kas, didelio protrūkio Lietuvoje nėra. Bet reikia sąmoningai įvertinti, kad yra įvairių pavojingų situacijų.
Juk nebūtinai sausra reiškia gaisrą, reikia degtuko. Tai ir kuo bus didesnė imlios visuomenės dalis, tymams užtenka vieno, antro, trečio (vienas tymais sergantis pacientas gali užkrėsti iki 18ؘ–19 kitų imlių asmenų) ir tada turime protrūkį“, – tuo metu kalbėjo ji.
Povakcininės reakcijos – geras ženklas
D. Razmuvienė neslėpė, kad panaši situacija su jau laikytomis „užmirštomis“ ligomis stebima ir Europoje. Ypač didelis nerimas yra dėl tymų, kurie labai plinta Rumunijoje, kur registruojami ir mirties atvejai.
„Kaltas nenoras skiepytis, suvokimas apie skiepus, kad jei nėra ligos, nereikia ir skiepų. Pandeminis laikotarpis vėlgi blogai prisidėjo, yra nukritęs pasitikėjimas vakcinomis, labai sureikšminamos šalutinės reakcijos.
Kaip sakome, labai gerai, jei paskiepytam asmeniui atsirado lengvos reakcijos – paraudimas, tos vietos pakietėjimas, paniežėjimas, galbūt temperatūra – tai reiškia, kad imuninė sistema gavo informaciją, kad tai yra sukėlėjas, pradeda gaminti antikūnus. Tai rodo, kad pasekmės bus tik geros – įgysiu imunitetą“, – tvirtino NVSC atstovė.
Ji pridūrė, kad apklausus iki 7 metų vaikų tėvų ir globėjus paaiškėjo, kad tėvams apskritai trūksta informacijos apie skiepus, jų saugumą, efektyvumą ir nepageidaujamas reakcijas.
„Taip pat nurodyta, kad nepakanka informacijos apie skiepus apsilankius vizitui pas gydytoją. Vadinasi, ir patys medikai ne visi parodo aktyvų ir tinkamą dėmesį pakviesdami, informuodami. Galbūt žmogus atėjo visai kitu tikslu, bet niekas netrukdo jį informuoti, peržiūrėti skiepų istoriją“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Prieš 8 metus registruota mirtis nuo kokliušo
Pašnekovė kartu pasidalino ir šviežia istorija, kai susižeidus visiškai neskiepytam vaikui kilo sunkumų, kaip jam padėti.
„Paskutiniu metu teko konsultuoti tokį atvejį – vaikui 5–6 metai, jis nebuvo skiepytas nuo jokios infekcijos. O kai vaikas gauna skiepą nuo kokliušo, jame nėra vien kokliušo komponentas, yra difterija, stabligė, poliomielitas. Vaikas buvo „švarus“, nuo nieko neskiepytas ir įvyko trauma – vaikas užmynė ant vinies, susižeidė, reikėjo teikti pagalbą.
Gydytojams prasidėjo galvos skausmas, ką daryti? Vienos vakcinos pagal amžių nebeleidžiama skiepyti, nes kiekviena vakcina turi savo indikacijas dėl amžiaus ribų ir ką su vaiku daryti, kaip apsaugoti? Ar smėlio dėžėje vaikas susižeidė, vėl reikia pagalbos, o jis neskiepytas. Tai toks tėvų sprendimas yra labai neteisingas, egoistinis, nes kai vaiką ištinka bėda, tada prašo gelbėti, kažką daryti. Bet yra buvę, kai nepavyko išgelbėti vaiko, sergančio kokliušo infekcija, tai buvo gal prieš 8 metus“, – pasakojo D. Razmuvienė.
