Kėnėjės Liaudėis Respoblėka
| 中华人民共和国 Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Kėnu | ||||
| Suostėnė | Pekins | ||||
| Dėdliausis miests | Šanchajos | ||||
| Valstībės vaduovā | Hu Dzintao Wen Jiabao | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
9 596 960 km² (4) 2,8% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (pruogn.) - Tonkoms |
1 313 973 713 (1) 136,92 žm./km² (52) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 10 000 mlrd. mlrd. $ (2) 7 600 $ (83) | ||||
| Valiota | Ženminbi Juanis | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +8 netaikuoma | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
|
Pėlėitėnė vaina 1949 spalė 1 | ||||
| Interneta kuods | .cn | ||||
| Šalėis tel. kuods | 86 | ||||
Kėnėjės Liaudėis Respoblėka - valstībė rītū Azėjuo, dėdliausia valstībė svietė vagol gīvėntuoju skaitliu ė ketvėrta vagol dėdoma. Ana robežiounas so Afganėstanu, Butanu, Mianmaru, Indėje, Kazachėje, Kirkizėje, Laosu, Monguolėje, Nepalu, Šiaurės Kuoriejė, Pakėstanu, Rosėje, Tadžėkėje ė Vietnamu.
Istuorėjė
Kėnėjės kuomonėstams nogaliejos Kėnėjės cėvėlėnie vainuo, 1949 m. KKP līderis Mauo Dzeduns paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka.
Admėnėstracėnis skėrstīms
Kėnėjės LR īr skėrstuoma i pruovėncėjės, autuonuomėnios regiuonos, specēlios admėnėstracėnios regiuonus ė ėšskirtūsios miestos.
Nūruodas
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA