Žebenkštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 62.80.251.90 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (D'ohBot keitimas) |
S Atmestas 86.38.74.137 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| (nerodoma 46 tarpinės versijos, sukurtos 26 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Mustela nivalis}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mustela nivalis
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
Eilutė 12:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Mustela nivalis | autorius = Linnaeus | metai = 1766 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Žebenkštis''' (
[[Vaizdas:Least_Weasel_area.png|thumb|Paplitimas]]
[[Vaizdas:Mustela_winter.jpg|thumb|Žebenkštis žieminiu kailiu.]]
== Paplitimas ==
Žebenkštis
Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau niekur nėra dažna.
== Išvaizda ==
Smulkiausias iki šiol Lietuvoje gyvenantis plėšrūnas. Sveria 70–120 g. Spalva, forma ir gyvenimo būdas panašus į [[šermuonėlis|šermuonėlio]]. Skiriasi trumpesne, iki trečdalio kūno ilgio, vienodos rudos arba baltos spalvos [[uodega]]. Vasarą žebenkšties viršutinė kūno pusė ruda, apatinė – balta. Žiemą visas kūnas baltas. Patinai panašūs į pateles.
== Buveinė ==
Aptinkama miškuose, jų pakraščiuose, krūmais apaugusiose pievose, dirvonuose, soduose, parkuose, miško parkuose, gyvenvietėse, o rudenį – dirbamuosiuose laukuose, pavyzdžiui, burokų, runkelių, – visur, kur yra smulkių graužikų. Apsigyvena pelių urveliuose, po medžių kelmais, šaknimis, sustumtomis akmenų, kelmų, žemių krūvomis. Čia gyvena ir žebenkšties medžiojamieji objektai: pelės, pelėnai bei kiti smulkūs žinduoliai.
Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandomis, naktį, kai kada ir dieną. Žebenkštis labai judri, gerai bėgioja, plaukioja ir laipioja.
== Veisimasis ==
Poruojasi gegužės–rugsėjo mėnesiais, tačiau dažniausiai pavasarį. [[Nėštumas]] trunka 34–35 paras. Per metus išaugina 1 vadą, kurią sudaro 4–7 jaunikliai. 2–3 mėnesių jaunikliai pradeda maitintis savarankiškai. Subręsta 9–10 mėnesių.
== Mityba ==
Maitinasi smulkiais graužikais, taip pat paukščiais ir jų kiaušiniais, vabzdžiais ir kitais bestuburiais.
== Amžius ==
Gyvena 3–4 metus.
== Priešai ==
Lapės, kiaunės, usūriniai šunys, plėšrieji, pelėdiniai, varniniai paukščiai, rečiau – katės. Žūva ruošiant dirvą, nuimant derlių laukuose. Kaip ir šermuonėliai, labai nukenčia besniegėmis žiemomis, nes baltą žebenkštį lengvai pastebi ją gaudantys plėšrūnai.
== Veiklos žymės ==
* Sniege ir ant žemės prie vandens telkinių- pėdos ir „tuneliai“;
* Sudraskytų paukščių plunksnos, pelių ar pelėnų liekanos;
* Išmatos ant takų, akmenų, nuvirtusių medžių stiebų.
== Vertė ==
Puošnus, įdomus žvėrelis, mėgstamas sodybose, nes išbaido ir sunaikina daug graužikų.
== Apsauga ==
Lietuvoje nesaugoma, tačiau globotina.
== Šaltiniai ==
* Algirdas Navasaitis. „Miško žvėrys“, 2007 m.
{{Commons|Mustela nivalis|no=T}}
[[Kategorija:Kiauniniai]]
| |||