Žebenkštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

17:33, 18 vasario 2015 versija taisyti Arz1969 (aptarimas \| indėlis) 694 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 15:24, 6 birželio 2022 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 149 660 keitimai S Atmestas 86.38.74.137 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas) Žyma: Atmesti
(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos 9 naudotojų)
Eilutė 12: {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = pink \| lotpav = Mustela nivalis \| autorius = Linnaeus \| metai = 1766 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Žebenkštis''' (~~{{la\|~~''Mustela nivalis~~}}, {{en\|Least Weasel}}, {{de\|Mauswiesel}}~~'') – [[kiauniniai\|kiauninių]] šeimos [[plėšrieji žinduoliai\|plėšrus žinduolis]]. Minta daugiausia smulkiais [[graužikai]]s. Trumpos kojos ir plonas kūnas leidžia žebenkščiai įlįsti į aukų urvelius. [[~~File~~Vaizdas:Least_Weasel_area.png\|thumb\|Paplitimas]] [[~~File~~Vaizdas:Mustela_winter.jpg\|thumb\|Žebenkštis žieminiu kailiu.]] == Paplitimas == Žebenkštis paplitusi šiaurinėse [[Europa\|Europos]], [[Azija\|Azijos]], [[Šiaurės Amerika\|Šiaurės Amerikos]] dalyse, išskyrus [[Airija\|Airiją]], [[Islandija\|Islandiją]] ir rytų [[Kanada\|Kanadą]]. Buvo introdukuota [[Naujoji Zelandija\|Naujojoje Zelandijoje]] ir [[Australija\|Australijoje]]. eilutė 20 ⟶ 21: Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau niekur nėra dažna. == Išvaizda == Smulkiausias iki šiol Lietuvoje gyvenantis plėšrūnas. Sveria ~~70-120~~70–120 g. Spalva, forma ir gyvenimo būdas panašus į [[šermuonėlis\|šermuonėlio]]. Skiriasi trumpesne, iki trečdalio kūno ilgio, vienodos rudos arba baltos spalvos [[uodega]]. Vasarą žebenkšties viršutinė kūno pusė ruda, apatinė - – balta. Žiemą visas kūnas baltas. Patinai panašūs į pateles. == Buveinė == Aptinkama miškuose, jų pakraščiuose, krūmais apaugusiose pievose, dirvonuose, soduose, parkuose, miško parkuose, gyvenvietėse, o rudenį - – dirbamuosiuose laukuose, pavyzdžiui, burokų, runkelių, - – visur, kur yra smulkių graužikų. Apsigyvena pelių urveliuose, po medžių kelmais, šaknimis, sustumtomis akmenų, kelmų, žemių krūvomis. Čia gyvena ir žebenkšties medžiojamieji objektai: pelės, pelėnai bei kiti smulkūs žinduoliai. Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandomis, naktį, kai kada ir dieną. Žebenkštis labai judri, gerai bėgioja, plaukioja ir laipioja. == Veisimasis == Poruojasi ~~gegužės-rugsėjo~~gegužės–rugsėjo mėnesiais, tačiau dažniausiai pavasarį. [[Nėštumas]] trunka ~~34-35~~34–35 paras. Per metus išaugina 1 vadą, kurią sudaro ~~4-7~~4–7 jaunikliai. ~~2-3~~2–3 mėnesių jaunikliai pradeda maitintis savarankiškai. Subręsta ~~9-10~~9–10 mėnesių. == Mityba == Maitinasi smulkiais graužikais, taip pat paukščiais ir jų kiaušiniais, vabzdžiais ir kitais bestuburiais. == Amžius == Gyvena ~~3-4~~3–4 metus. == Priešai == Lapės, kiaunės, usūriniai šunys, plėšrieji, pelėdiniai, varniniai paukščiai, rečiau- – katės. Žūva ruošiant dirvą, nuimant derlių laukuose. Kaip ir šermuonėliai, labai nukenčia besniegėmis žiemomis, nes baltą žebenkštį lengvai pastebi ją gaudantys plėšrūnai. == Veiklos žymės == eilutė 45 ⟶ 46: * Išmatos ant takų, akmenų, nuvirtusių medžių stiebų. == Vertė == Puošnus, įdomus žvėrelis, mėgstamas sodybose, nes išbaido ir sunaikina daug graužikų. == Apsauga == Lietuvoje nesaugoma, tačiau globotina. == Šaltiniai == * Algirdas Navasaitis. ~~"Miško~~„Miško ~~žvėrys"~~žvėrys“, 2007 m. {{Commons\|Mustela nivalis\|no=T}}