Žebenkštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz1969 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
S Atmestas 86.38.74.137 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas)
Žyma: Atmesti
 
(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos 9 naudotojų)
Eilutė 12:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Mustela nivalis | autorius = Linnaeus | metai = 1766 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Žebenkštis''' ({{la|''Mustela nivalis}}, {{en|Least Weasel}}, {{de|Mauswiesel}}'')  – [[kiauniniai|kiauninių]] šeimos [[plėšrieji žinduoliai|plėšrus žinduolis]]. Minta daugiausia smulkiais [[graužikai]]s. Trumpos kojos ir plonas kūnas leidžia žebenkščiai įlįsti į aukų urvelius.
[[FileVaizdas:Least_Weasel_area.png|thumb|Paplitimas]]
[[FileVaizdas:Mustela_winter.jpg|thumb|Žebenkštis žieminiu kailiu.]]
 
== Paplitimas ==
Žebenkštis paplitusi šiaurinėse [[Europa|Europos]], [[Azija|Azijos]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] dalyse, išskyrus [[Airija|Airiją]], [[Islandija|Islandiją]] ir rytų [[Kanada|Kanadą]]. Buvo introdukuota [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]] ir [[Australija|Australijoje]].
eilutė 20 ⟶ 21:
Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau niekur nėra dažna.
 
== Išvaizda ==
Smulkiausias iki šiol Lietuvoje gyvenantis plėšrūnas. Sveria 70-12070–120 g. Spalva, forma ir gyvenimo būdas panašus į [[šermuonėlis|šermuonėlio]]. Skiriasi trumpesne, iki trečdalio kūno ilgio, vienodos rudos arba baltos spalvos [[uodega]]. Vasarą žebenkšties viršutinė kūno pusė ruda, apatinė - – balta. Žiemą visas kūnas baltas. Patinai panašūs į pateles.
 
== Buveinė ==
Aptinkama miškuose, jų pakraščiuose, krūmais apaugusiose pievose, dirvonuose, soduose, parkuose, miško parkuose, gyvenvietėse, o rudenį - – dirbamuosiuose laukuose, pavyzdžiui, burokų, runkelių, - – visur, kur yra smulkių graužikų. Apsigyvena pelių urveliuose, po medžių kelmais, šaknimis, sustumtomis akmenų, kelmų, žemių krūvomis. Čia gyvena ir žebenkšties medžiojamieji objektai: pelės, pelėnai bei kiti smulkūs žinduoliai.
 
Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandomis, naktį, kai kada ir dieną. Žebenkštis labai judri, gerai bėgioja, plaukioja ir laipioja.
 
== Veisimasis ==
Poruojasi gegužės-rugsėjogegužės–rugsėjo mėnesiais, tačiau dažniausiai pavasarį. [[Nėštumas]] trunka 34-3534–35 paras. Per metus išaugina 1 vadą, kurią sudaro 4-74–7 jaunikliai. 2-32–3 mėnesių jaunikliai pradeda maitintis savarankiškai. Subręsta 9-109–10 mėnesių.
 
== Mityba ==
Maitinasi smulkiais graužikais, taip pat paukščiais ir jų kiaušiniais, vabzdžiais ir kitais bestuburiais.
 
== Amžius ==
Gyvena 3-43–4 metus.
 
== Priešai ==
Lapės, kiaunės, usūriniai šunys, plėšrieji, pelėdiniai, varniniai paukščiai, rečiau- katės. Žūva ruošiant dirvą, nuimant derlių laukuose. Kaip ir šermuonėliai, labai nukenčia besniegėmis žiemomis, nes baltą žebenkštį lengvai pastebi ją gaudantys plėšrūnai.
 
== Veiklos žymės ==
eilutė 45 ⟶ 46:
* Išmatos ant takų, akmenų, nuvirtusių medžių stiebų.
 
== Vertė ==
Puošnus, įdomus žvėrelis, mėgstamas sodybose, nes išbaido ir sunaikina daug graužikų.
 
== Apsauga ==
Lietuvoje nesaugoma, tačiau globotina.
 
== Šaltiniai ==
* Algirdas Navasaitis. "Miško„Miško žvėrys"žvėrys“, 2007  m.
 
{{Commons|Mustela nivalis|no=T}}