Abimael Guzmán

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Abimaelis Gusmanas (isp. Manuel Rubén Abimael Guzmán Reynoso; dar žinomas kariniu pseudonimu Presidente Gonzalo; 1934 m. gruodžio 3 d. Moljende – 2021 m. rugsėjo 11 d. Kaljao) – Peru filosofijos profesorius, maoistinės organizacijos Švytintis kelias įkūrėjas ir ilgametis lyderis.

Biografija

Abimailis Gusmanas gimė Moljende (Islajus). Miestelis yra maždaug 1000 kilometrų nutolęs nuo Limos. Jis buvo nesantuokinis žymaus verslininko, didžiulės loterijos savininko, kuris turėjo šešis vaikus su skirtingomis moterimis, sūnus. A. Gusmano motina Berenice Reynoso mirė, kai jam tebuvo penkeri. Tarp 1939 ir 1946 m. A. Gusmanas gyveno su mamos giminaičiais. Po metų vedė merginą iš Peru. Gyveno kartu su tėvu Arekipoje, kur baigė Nacionalinį katališką švento Augustino universitetą, socialinių mokslų studijas. Vėliau jis baigė ir filosofijos bei teisės mokslus. Kurso draugai visada apie jį atsiliepė kaip apie nedrąsų, drausmingą jaunuolį. A. Gusmanas marksizmo idėjomis susidomėjo dar studijų metais. A. Guzmanas domėjosi Imanuelio Kanto filosofija. 1962 m. jis tapo šv. Kristobalio universiteto dėstytoju Pero, Andų regione esančiame, mieste.

Ten jis leido laiką intelektualų rate. Vienas jų garsus antropologas, dėstytojas dr. Efraín Morote. Jis padarė didžiulę įtaką A. Gusmanui. Dėl jo jis pradėjo studijuoti kečujų (senąją inkų) kalbą. Ta kalba tuomet dar kalbėjo daugelis Peru senbuvių. Tuo metu jis įsitraukė į politinę veiklą ir tapo aktyviu kairiojo sparno politikų pasekėju. A. Gusmanas sutiko gan daug akademikų bendraminčių, kurie svajojo apie revoliuciją Peru.

Revoliucinė veikla

1965 m. jis pirmą kartą apsilankė Kinijos respublikoje. Šeštame dešimtmetyje Peru kairiosios politinės partijos riejosi dėl asmeninių ir ideologinių požiūrių. A. Gusmanas, kuris palaikė maoistų pozicijas pradėjo reikštis kaip lyderis. Jo idėjos buvo marksistiškos, jis taip pat buvo leninizmo šalininkas. Viena žymiausių jo frazių buvo „Marksizmas-leninizmas veda į šviesią ateitį“. Save jis vadino Gonzalo. Jis tapo Peru revoliucijos iniciatoriumi ir pagrindiniu veikėju. A. Gusmanas skleidė Mao ir Lenino tezes apie kapitalizmo griūtį.

Vėliau jo veikla peraugo į brutalią jo pasekėjų veiką – vyko nebe ramūs piketai, o skaudūs protestai su žudynėmis. 1980 m. jis jau kovojo su visa Peru vyriausybe. A. Gusmanas buvo prieš pirmuosius nuo 1964 m. demokratinius rinkimus Peru. Jo pasekėjai siekė užvaldyti visas Peru savivaldybes. Būdus tikslui pasiekti jie pasirinko pačius brutaliausius. Centrinėje Peru dalyje ir netoli Limos buvo rengiamos atakos. A. Gusmanas yra laikomas daugiau nei 60 tūkst. žmonių mirčių tarp XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių kaltininku.

Atsakingas už daugybę Švytinčio kelio įvykdytų nusikaltimų: žudynes, teroro aktus ir revoliucinę veiklą. 1992 m. jis buvo sulaikytas antiterostinių pajėgų viename bute, Limoje. Po keleto teismų 2006 m. Gusmanas nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir buvo įkalintas San Lorenso salos kalėjime prie Kaljao. Ten kalėjo kartu su grupe kitų už karo nusikaltimus nuteistų lyderių Victor Polay, Vladimiro Montesinos.