Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Gediminas
Lietuvos didysis kunigaikštis
Imaginacinis portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m.
Gediminaičių dinastija
Gimė ~1275 m.
Mirė 1341 m. (~66 metai)
Vilnius (?)
Palaidotas (-a) Vilnius (?)
Tėvas Butvydas arba Skalmantas
Sutuoktinis (-ė) Ieva
Vindemunda
Olga Smolenskietė
Vaikai Algirdas
Kęstutis
Liubartas
Jaunutis
Mantvydas
Narimantas
Karijotas
Elžbieta
Marija
Eufemija
Aldona
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė 13161341 m.
Pirmtakas Vytenis
Įpėdinis Jaunutis
Pinsko kunigaikštis
Valdė nuo 1320 m.
Pirmtakas Jeržis Dmitrjevičius
Įpėdinis Narimantas
Vikiteka Gediminas

Gediminas (lot. Gedeminne,[1] Gedeminnus;[2] ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštisGediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei. Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius Jonas XXII Gediminą įvardijo kaip „lietuvių ir daugelio rusų karalių“.[3]

Gedimino kilmė

redaguoti

Vienalaikiai vokiečių šaltiniai Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą mini kaip Aukštaitijos karalių (vok. Rex de Owsteiten).[4]

Lietuvos metraščių legendinėje dalyje ir visoje ikimokslinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografijoje Gediminas pristatomas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio sūnus. Nuo XIX a. pabaigos istoriografijoje ilgai vyravo vienu Rygos miesto tarybos Gediminui rašytu laišku (jame Vytenis įvardytas kaip Gedimino „brolis ir pirmtakas“) grįsta nuomonė, kad Gediminas buvęs Vytenio brolis ir Butvydo sūnus (plg., pats Gediminas savo laiškuose Vytenį mini vien kaip savo „pirmtaką“).

XX a. pab. keletas istorikų, besiremiančių XIV a. pab. rusų poemoje Zadonščina („Uždonė“) fiksuotu dviejų Algirdo sūnų liudijimu apie jų kilmę iš Gedimino tėvo ar uošvio „Skolomendo“ bei atsižvelgiančių į tai, kad žodis „brolis“ viduramžių Lietuvoje turėjo platesnę reikšmę nei mūsų laikais, ėmėsi populiarinti alternatyvią Gedimino kilmės versiją. Anot jos, šis lietuvių karvedys ir valdovas buvo kunigaikščio Komanto (Skomanto) sūnus arba žentas.

Gedimino valdymas

redaguoti
 
Medalis „Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Vilniui – 690 metų" (dail. Lina Kalinauskaitė)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po Vytenio mirties (gali būti, po 1315 ar 1316 metais įvykusio dinastinio perversmo). Iki tol, kaip LDK submonarchas, valdė Trakų kunigaikštystę (nuo XIII a. pabaigos jis greičiausiai rezidavo jo paties iniciatyva sumūrytoje Trakų pilyje); XIV a. pradžioje išgarsėjo kaip gabus karvedys (XIII ir XIV a. sandūroje Gedimino vadovaujama lietuvių kariuomenė ne kartą atrėmė Vokiečių ordino bandymus įsitvirtinti Žemaitijoje). Tačiau Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio, valdymo laikotarpis nepasižymi didesnėmis karinėmis lietuvių pergalėmis, išskyrus Medininkų mūšį (1320 m.). LDK užsienio politiką Gediminas vykdė atremdamas kryžiuočių agresiją ir, daugiausia diplomatinėmis priemonėmis, varžydamasis su Aukso orda bei tuometine jos sąjungininke – XIV a. I pusėje nedideles rusų kunigaikštystes pradėjusia vienyti Maskvos didžiąją kunigaikštyste.

 
Gediminas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. (skulp. Juozas Kalinauskas, dail. Lina Kalinauskaitė)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Jam valdant prie LDK buvo prijungti Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), į vasalinę priklausomybę pateko Pskovas (~1320 m.), Černigovas (~1323 m.), Severianų Naugardas (~1323 m.), Smolenskas (~1325 m.), Kijevas (~ 1325 m.), Perejaslavlis (~ 1325 m.). LDK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu.

~1325 m. kautynėse prie Irpenės upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, Briansko ir kitų Kijevo sąjungininkų kariuomenę, sau pavaldžiu Kijevo kunigaikščiu Gediminas paskyrė lietuvį Teodorą (arba Fiodorą; lietuviškas vardas nežinomas). Dauguma istorikų jį laiko Gedimino giminaičiu. Kita vertus, visą Teodoro valdymo Kijeve laikotarpį (~1325–1363 m.) ir net kurį laiką po Kijevo kunigaikštystės prijungimo prie LDK (bent 1363–1374 m.) Kijevo–Perejaslavlio žemė (kaip ir visas Černigovo–Severianų kraštas bei Podolė) mokėjo duoklę Aukso ordai.

1322 m. Gedimino valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė karinę sąjungą su Mazovija, o 1325 m. – ir su Lenkija. Tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos sūnaus Kazimiero. Abi šios karinės sąjungos buvo nukreiptos prieš Vokiečių ordiną.

Gedimino mėginimai suvakarietinti LDK visuomenę

redaguoti
 
Gedimino pilies bokštas Vilniuje. Vilnius pirmąkart paminėtas Gedimino laiškuose.

Gediminas yra bene pirmasis Lietuvos valdovas, suformulavęs plačią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės europietinimo programą. Siekdamas ją įgyvendinti, 1323–1324 ir 1341 m. jis nesėkmingai mėgino apsikrikštyti. Kryžiuočiai visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti Lietuvai apsikrikštyti savarankiškai. Pirmojo savo bandymo apsikrikštyti metu Gediminas pasiekė tik tiek, kad 1324 m. iš Rygos į Vilnių atvykę popiežiaus legatų (pasiuntinių) atstovai tų metų pabaigoje patvirtino 4 metų paliaubas tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino. Netrukus Gediminas sudarė sąjungą su Lenkija (kaip viena jos išdavų paminėtinas 1326 m. įvykęs sėkmingas jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygis į Brandenburgo valstybę) ir bandė suartėti su Vengrija.

Bene kritiškiausiu Lietuvai XIV a. pirmos pusės tarpsniu, t. y. po kryžiuočių 1329 m. žygio į Žemaitiją ir 1337–1338 m. lietuvių prie Nemuno žemupio patirtų pralaimėjimų, Gediminas nutarė dar kartą mėginti apsikrikštyti ir šia intencija užmezgė ryšius su Čekijos pranciškonais. 1341 m. į Lietuvą krikštyti Gedimino ir jo pavaldinių buvo atvykę čekų misionieriai, tačiau tų metų paskutinę savaitę Gediminas buvo nužudytas (įmanoma, nunuodytas). Šio nužudymo iniciatoriais galėjo būti tiek Vokiečių ordino vadovybė, tiek senosios tautinės lietuvių religijos šalininkai, tiek LDK stačiatikiai. Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad apie sąmokslą nužudyti Gediminą žinojo, bet jokių veiksmų prieš sąmokslininkus nesiėmė jo sūnus Jaunutis – būtent jis, tuoj po tėvo mirties, tapo naujuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiu. O Jaunučiui nesugebėjus suvaldyti kunigaikštystėje kilusių neramumų,[5] jį 1345 m. nuvertė brolis Algirdas.[6]

Reikšmingiausi LDK pasiekimai Gedimino valdymo laikotarpiu

redaguoti
  • Panaikinta Lietuvos politinė izoliacija nuo Vakarų Europos
  • Žymiai sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė galia
  • LDK iš vidutinio dydžio valstybės tapo viena didžiausių Europoje
  • Vilnius ėmė virsti europinio tipo miestu

Šaltiniai

redaguoti
  1. Rowell, Stephen Christopher (2003). „1323.VII.18, Liubekas“. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiškai. Vilnius: Vaga. p. 58. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
  2. Rowell, Stephen Christopher (2003). „1326.III.2, Ryga“. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiškai. Vilnius: Vaga. p. 228. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
  3. „Gediminas“. vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
  4. Rowell, Stephen Christopher (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295–1345. Cambridge: Cambridge University Press. p. 50.
  5. Ingrao & Szabo 2008, p. 52
  6. Turnbull 2003, p. 14

Literatūra

redaguoti
Gediminas
Gimė: 1275 m. Mirė: 1341 m.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Vytenis
 
Lietuvos didysis kunigaikštis

13161341 m.
Po to:
Jaunutis
  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.