Kapaukai

Kapaukai
Kapuakų moteris
Gyventojų skaičius	157 000
Populiacija šalyse	Indonezija (Papua provincija)
Kalba (-os)	kapaukų
Religijos	vietinis tikėjimas, krikščionybė, islamas
Giminingos etninės grupės	volaniai, miganiai, daniai, kiti papuasai

Kapaukai (dar ekariai, ekagiai, me) – papuasų tauta, gyvenanti Indonezijoje, Naujosios Gvinėjos saloje (Irian Džajoje), Paniajaus ežeryne. Populiacija – 157 tūkst. žmonių. Kapaukų (ekagių) kalba priskiriama vakarų Naujosios Gvinėjos kalnų šakai (papuasų kalbos). Skirstosi į keletą grupių, iš kurių didžiausia – tigiai (gyvena apie Enerotalį). Iš kitų papuasų kapaukai išsiskiria mažu ūgiu (vyrų vidutiniškai 151 cm, moterų 142 cm). Laikosi prigimtinės tikybos, dalis atversti į krikščionybę arba islamą.

Kalnų slėniuose gyvenantys kapaukai verčiasi paprasta kapline žemdirbyste – augina jamsus, kolokaziją, bananus, cukranendres, daržoves, pastaraisiais dešimtmečiais – dar ir manijoką, tabaką. Medžioklė ir rankiojimas antrinės reikšmės. Iki XX a. vid. kapaukai nenaudojo metalo, nemokėjo austi, žiesti indų, kaip įrankius naudojo akmeninius kirvius, lazdas-kauptukus, titnaginius rėžtukus, kaulines adatas. Pagrindinis ginklas – lankas ir strėlės. Įgudę iš karnų pinti žvejybinius tinklus, krepšius mantos pernešimui.

Kapaukų gyvenvietė padrikos struktūros, namai mediniai, stačiakampio plano, vienos patalpos, paaukštintomis grindimis.

Vyrai nešioja tik genitalijas pridengiančią kalebasą, moterys vaikšto nuogos. Maitinasi daugiausia virtais šakniagumbiais ir šakniavaisiais, šventėms valgo kiaulieną.

Kapaukai skirstosi į toteminius patrilinijinius klanus. Santuoka patrilokalinė, poligaminė. Keletas bendruomenių sudaro konfederacijas, kurios seniau tarpusavyje kariaudavo. Bendruomenei vadovauja turtingiausias (turintis daugiausia kiaulių) ir oratoriniais gabumais pasižymintis žmogus.