Simonas Kosakovskis

Simonas Martynas Kosakovskis (lenk. Szymon Juda Marcin Korwin-Kossakowski; 1741 m. Šilų dvare, Jonavos par. – 1794 m. balandžio 25 d. Vilniuje) – Kosakovskių palikuonis, paskutinis Lietuvos didysis etmonas, aktyvus ATR konfederacijų dalyvis.

Simonas Kosakovskis

Kosakovskiai

Kosakovskių herbas Ślepowron (Naktikovas)

Gimė	1741 m. Šilai
Mirė	1794 m. balandžio 25 d. (~53 metai) Vilnius
Tėvas	Dominykas Kosakovskis
Motina	Mariana Zabielo
Sutuoktinis (-ė)	Teresa Potocka
Vaikai	Natalija Kosakovska

Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego Order Świętego Stanisława

Vikiteka	Simonas Kosakovskis

Biografija

Simono-Martyno sūnėnas, Simonas Kosakovskis (1777-1828) jaunystėje, būsimasis Kauno pakamaris

Bajorų Kosakovskių giminės atstovas, herbo „Slepowron“ savininkas. Žemaitijos stalininko ir Kauno sargybinio Dominyko Kosakovskio (1711–1743) ir Marianos Zabielos jaunesnysis iš keturių sūnų. Vyresnieji broliai – Vitebsko ir Braclavo vaivada Mykolas, Livonijos kaštelionas Antanas, Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras.

Išsilavinimą gavo jėzuitų kolegiume, Kaune ir Karaliaučiaus universitete. 1763 metais gavo Kauno pataurininkio pareigybę. 1764 ir 1766 metais buvo du kartus renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus.

1767 metais Simonas Martynas Kosakovskis prisijungė prie Radomo konfederacijos, tais pačiais metais buvo Radomo konfedracijos diplomatinės misijos Rusijoje sekretorius.

Iš pradžių palaikė Stanislovą Augustą, bet po to pasisakė su aštria kritika Repnino seime ir prisijungė prie Baro konfederacijos. 1768 metų rudenį rusų armijos antpuolis privertė jį išvažiuoti į Prūsiją.

1775 metais susitaikė su karaliumi ir tapo vienu iš prorusiškos grupuotės vadų. 1790 metais generolo-majoro laipsnyje įstojo į Rusijos armiją ir dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Turkiją Balkanuose. Tapo vienu iš Targovicos konfederacijos organizatorių ir vadų. 1792 metais jo vadovaujamas Rusijos korpusas pradėjo antpuolį į ATR teritoriją iš Polocko pusės. Rusų armijos 1792 metais paimtame Vilniuje pasiskelbė Lietuvos lauko etmonu. 1793 metais tapo Lietuvos didžiuoju etmonu.

Prasidėjus Kosciuškos sukilimui, 1794 m. balandžio 24 d. dėl Rusijos politikos palaikymo buvo sukilėlių pakartas Vilniaus rotušės aikštėje. Palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.

Šeima ir vaikai

Bažnyčia kurioje palaidotas Simonas Kosakovskis, Jonava

Simono Kosakovskio žmona Teresa Potocka

Buvo vedęs Teresę Potockytę, Voluinės vaivados Mykolo Potockio (apie 1660–1749) dukterį nuo antros santuokos su kunigaikštyte Maricijona Oginska (1713–1766). Pirma santuoka Terezė buvo ištekėjusi už Minsko vaivados Juozapo Jurgio Hilzeno, su kuriuo išsiskyrė.

Vaikai: Natalija Kosakovska

Literatūra

Vydas Dolinskas. “Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763-1794 m.”. Disertacija, 2001 m., disertacinio darbo vadovas – prof. M. Jučas (Vilnius: Vaga, 2003. – 773 p.)

Nuorodos

Jonavos krašto žmonės. – Jonava: Linotipas, 2000. – P. 98-99Archyvuota kopija 2016-03-08 iš Wayback Machine projekto.

Albumai

Grafų Kosakovskių albumas / [sudarytoja ir teksto autorė Eglė Lukaševičiūtė; vertėjos: Jurgita Bačauskaitė (angl.), Joanna Ostaszewska-Nowicka] (lenk.). – Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2004 (Kaunas: Keturios spalvos). – 143, [1] p. : iliustr., faks. – Dalis gretut. teksto liet., angl., lenk. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr. išnašose.