Pereiti prie turinio

Varpas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.188.241 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zykasaa keitimas)
Žyma: Atmesti
 
(nerodoma 24 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:ZygmuntDzwon.JPG|thumb|180px|Žygimanto varpas Krokuvoje]]
[[Vaizdas:Glockengiesser-1568.png|thumb|180px|Varpų gamyba 1586 m.]]
[[Vaizdas:2009-08-27 Lake Geneva 460.JPG|thumb|180px|Laivo varpas]]
{{kiti}}
{{kiti}}
[[Vaizdas:ZygmuntDzwon.JPG|thumb|Žygimanto varpas Krokuvoje]]
[[Vaizdas:Glockengiesser-1568.png|thumb|Varpų gamyba 1586 m.]]
'''Varpas''' - mechaninis įtaisas [[garsas|garsui]] generuoti, naudojamas kaip priemonė akustiniamss [[signalas|signalams]] skleisti arba [[muzikos instrumentas]]. Priskiriamas [[idiofonas|idiofonams]]. Tai tuščiaviduris, į [[kūgis|kūgį]] panašios formos korpusas, kuriame kabo judama šerdis. Tai muzikos instrumentas, kurį galima girdėti iš toliausiai.


'''Varpas''' – mechaninis įtaisas [[garsas|garsui]] generuoti, naudojamas kaip priemonė akustiniams [[signalas|signalams]] skleisti arba [[muzikos instrumentas]]. Priskiriamas [[idiofonas|idiofonams]]. Tai tuščiaviduris, į [[kūgis|kūgį]] panašios formos korpusas, kuriame kabo judama šerdis. Tai muzikos instrumentas, kurį galima girdėti iš toliausiai.
Dažniausiai gaminamas iš [[metalas|metalo]], rečiau iš [[mediena|medienos]] ar [[keramika|keramikos]]. Varpai vartojami [[bažnyčia|bažnyčiose]], jiems pakabinti statomos [[varpinė]]s.

Dažniausiai gaminamas iš [[metalas|metalo]], rečiau iš [[mediena|medienos]] ar [[keramika|keramikos]]. Varpai naudojami [[bažnyčia|bažnyčiose]], jiems pakabinti statomos [[varpinė]]s.


Darniai skambančių varpų komplektas vadinamas [[kariljonas|kariljonu]].
Darniai skambančių varpų komplektas vadinamas [[kariljonas|kariljonu]].

== Skambinimas varpais ==

Yra trys pagrindiniai skambinimo varpais būdai:
* seniausias būdas – įsiūbuoti varpo metalinį kūgį taip, kad jo viduje pakabinta šerdis pati imtų daužytis į varpo šonus vienodu ritmu. Taip dažniausiai skamba bažnyčių varpai;
* [[Rusija|Rusijoje]] nuo seno varpininkai įsiūbuodavo šerdį taip, kad ji atstrenktų į kūgį;
* jei varpas skamba pranešdamas laiką, jo niekas nesiūbuoja: varpas suskamba tuomet, kai į jo šoną trinkteli tam tikri plaktukai.


== Istorija ==
== Istorija ==
Eilutė 22: Eilutė 19:
Vienam varpui nulieti reikėdavo 2-3 metų. Meistrui tai būdavo didelė atsakomybė, nes negalima iš anksto apskaičiuoti garso skambesio. Kiekvieno varpo baigimas būdavo didelis įvykis.
Vienam varpui nulieti reikėdavo 2-3 metų. Meistrui tai būdavo didelė atsakomybė, nes negalima iš anksto apskaičiuoti garso skambesio. Kiekvieno varpo baigimas būdavo didelis įvykis.


Manoma, kad seniausias varpas [[Lietuva|Lietuvoje]] yra [[Semeliškių varpas]] išlikęs [[Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia|Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje]] – datuojamas [[1442]] m., o Semeliškėse laikomas nuo [[1927]] m. Sunkiausias pasaulyje varpas yra [[Maskva|Maskvos]] kremliuje ir vadinasi „Varpų karalius“ ({{ru|car' kolokol}}; [[1733]]–[[1735]] m. nulietas tėvo ir sūnaus Matorinų). [[2004]] m. pastatytas [[Sergijevo Posadas|Sergijevo Posado]] mieste ([[Rusija]]) varpas sveria 72 tonas, o garsas girdimas net už 100 km. [[Kinija|Kinijoje]] yra dar didesnis varpas – jis sveria 108 tonas.
Manoma, kad seniausias varpas [[Lietuva|Lietuvoje]] yra [[Semeliškių varpas]] išlikęs [[Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia|Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje]] – datuojamas [[1442]] m., o Semeliškėse laikomas nuo [[1927]] m. Sunkiausias pasaulyje varpas yra [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliuje]] ir vadinasi „Varpų karalius“ ({{ru|car' kolokol}}; [[1733]]–[[1735]] m. nulietas tėvo ir sūnaus Matorinų, sveriantis 202 tonas, 6,14 m aukščio). [[2004]] m. pastatytas [[Sergijevo Posadas|Sergijevo Posado]] mieste ([[Rusija]]) varpas sveria 72 tonas, o garsas girdimas net už 100 km. [[Kinija|Kinijoje]] yra varpas sveriantis 108 tonas.
{{Commons|Category:Bells}}


== Skambinimas varpais ==
[[Kategorija:Muzikos instrumentai]]
Yra trys pagrindiniai skambinimo varpais būdai:
* seniausias būdas – įsiūbuoti varpo metalinį kūgį taip, kad jo viduje pakabinta šerdis pati imtų daužytis į varpo šonus vienodu ritmu. Taip dažniausiai skamba bažnyčių varpai;
* [[Rusija|Rusijoje]] nuo seno varpininkai įsiūbuodavo šerdį taip, kad ji atsitrenktų į kūgį;
* jei varpas skamba pranešdamas laiką, jo niekas nesiūbuoja: varpas suskamba tuomet, kai į jo šoną trinkteli tam tikri plaktukai.


[[Ispanija|Ispanijos]] miesteliuose ir kaimuose skambinimas varpais ({{es|El toque manual de campanas}}) yra šimtmečius besitęsiantis labai svarbus kultūrinis reiškinys, kuriame garsu užkoduojami svarbiausi vietos bendruomenės atpažįstami kodai. Jie suburia bendruomenę ir praneša apie svarbiausius įvykius: dienos laiką, pamaldas, laidotuves, kūdikio gimimą, stichines nelaimes ir pan. Skambinant naudojamos įvairios technikos, leidžiančios išgauti skrtingus garsus. Varpininkų žinios ir įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą. Dėl savo svarbos ir tradicijos 2022 m. jis yra pripažintas nematerialiuoju pasaulio paveldu<ref>[https://ich.unesco.org/en/RL/manual-bell-ringing-01873 Manual bell ringing]</ref>.
[[ar:جرس]]
{{UNESCO nem|[https://ich.unesco.org/en/RL/manual-bell-ringing-01873 Nuoroda]|{{flag|ESP}}|2022}}
[[arc:ܙܓܐ (ܢܩܘܫܐ)]]
==Išnašos==
[[be:Звон]]
{{išnašos}}
[[be-x-old:Звон]]
[[Kategorija:Muzikos instrumentai]]
[[bg:Камбана]]
[[Kategorija:Nematerialusis pasaulio paveldo sąrašas]]
[[ca:Campana]]
{{UNESCOIspanija-n}}
[[chr:ᎤᎭᎸᏂ]]
[[cs:Zvon]]
[[de:Glocke]]
[[el:Καμπάνα]]
[[en:Bell (instrument)]]
[[eo:Sonorilo]]
[[es:Campana (instrumento)]]
[[eu:Ezkila]]
[[fa:ناقوس]]
[[fi:Kello (soitin)]]
[[fr:Cloche]]
[[gv:Clag (greie sheeanoil)]]
[[he:פעמון]]
[[hr:Zvono]]
[[hu:Harang]]
[[id:Lonceng]]
[[io:Klosho]]
[[it:Campana]]
[[ja:鐘]]
[[ko:종 (악기)]]
[[kv:Жыннян]]
[[la:Campana]]
[[ms:Loceng]]
[[nds:Klock (Instrument)]]
[[nl:Klok (bel)]]
[[nn:Bjølle]]
[[nrm:Clioche]]
[[pl:Dzwon (instrument)]]
[[pt:Sino]]
[[qu:Kampana]]
[[ro:Clopot]]
[[ru:Колокол]]
[[scn:Campana (strumentu)]]
[[simple:Bell]]
[[sk:Zvon]]
[[sl:Zvon]]
[[sn:Dare]]
[[sq:Kambana]]
[[sr:Звоно]]
[[sv:Klocka]]
[[te:గంట (పరికరం)]]
[[tr:Çan]]
[[uk:Дзвін]]
[[vec:Canpana]]
[[vi:Chuông]]
[[wa:Clotche]]
[[zh:铃]]

Dabartinė 09:59, 29 vasario 2024 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Žygimanto varpas Krokuvoje
Varpų gamyba 1586 m.
Laivo varpas

Varpas – mechaninis įtaisas garsui generuoti, naudojamas kaip priemonė akustiniams signalams skleisti arba muzikos instrumentas. Priskiriamas idiofonams. Tai tuščiaviduris, į kūgį panašios formos korpusas, kuriame kabo judama šerdis. Tai muzikos instrumentas, kurį galima girdėti iš toliausiai.

Dažniausiai gaminamas iš metalo, rečiau iš medienos ar keramikos. Varpai naudojami bažnyčiose, jiems pakabinti statomos varpinės.

Darniai skambančių varpų komplektas vadinamas kariljonu.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti, drauge džiaugtis, švęsti, melstis, gintis nuo priešų.

Patys skambiausi varpai buvo liejami iš bronzos, tačiau dėl brangumo, sunkiais laikais varpus liedino iš plieno ir ketaus. XIX a. pr. Švedijoje varpai buvo daromi iš stiklo, kai kur – iš molio, o 1928 m. Meisene (Vokietija) meistrai padarė 37 porcelianinių varpų kolekciją – nuo mažiausio iki didžiausio.

Vienam varpui nulieti reikėdavo 2-3 metų. Meistrui tai būdavo didelė atsakomybė, nes negalima iš anksto apskaičiuoti garso skambesio. Kiekvieno varpo baigimas būdavo didelis įvykis.

Manoma, kad seniausias varpas Lietuvoje yra Semeliškių varpas išlikęs Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje – datuojamas 1442 m., o Semeliškėse laikomas nuo 1927 m. Sunkiausias pasaulyje varpas yra Maskvos kremliuje ir vadinasi „Varpų karalius“ (rus. car' kolokol; 17331735 m. nulietas tėvo ir sūnaus Matorinų, sveriantis 202 tonas, 6,14 m aukščio). 2004 m. pastatytas Sergijevo Posado mieste (Rusija) varpas sveria 72 tonas, o garsas girdimas net už 100 km. Kinijoje yra varpas sveriantis 108 tonas.

Skambinimas varpais

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys pagrindiniai skambinimo varpais būdai:

  • seniausias būdas – įsiūbuoti varpo metalinį kūgį taip, kad jo viduje pakabinta šerdis pati imtų daužytis į varpo šonus vienodu ritmu. Taip dažniausiai skamba bažnyčių varpai;
  • Rusijoje nuo seno varpininkai įsiūbuodavo šerdį taip, kad ji atsitrenktų į kūgį;
  • jei varpas skamba pranešdamas laiką, jo niekas nesiūbuoja: varpas suskamba tuomet, kai į jo šoną trinkteli tam tikri plaktukai.

Ispanijos miesteliuose ir kaimuose skambinimas varpais (isp. El toque manual de campanas) yra šimtmečius besitęsiantis labai svarbus kultūrinis reiškinys, kuriame garsu užkoduojami svarbiausi vietos bendruomenės atpažįstami kodai. Jie suburia bendruomenę ir praneša apie svarbiausius įvykius: dienos laiką, pamaldas, laidotuves, kūdikio gimimą, stichines nelaimes ir pan. Skambinant naudojamos įvairios technikos, leidžiančios išgauti skrtingus garsus. Varpininkų žinios ir įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą. Dėl savo svarbos ir tradicijos 2022 m. jis yra pripažintas nematerialiuoju pasaulio paveldu[1].