Judita Vaičiūnaitė
Judita Vaičiūnaitė | |
---|---|
Gimė | 1937 m. liepos 12 d. Kaune |
Mirė | 2001 m. vasario 11 d. (63 metai) Vilniuje |
Veikla | XX a. antrosios pusės lietuvių poetė modernistė ir vertėja. |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Judita Vaičiūnaitė (1937 m. liepos 12 d. Kaune – 2001 m. vasario 11 d. Vilniuje) – XX a. antrosios pusės lietuvių poetė modernistė ir vertėja.
Biografija
J. Vaičiūnaitė gimė gydytojo psichiatro šeimoje.
Nuo pat vaikystės būsimą poetę supo didelių kūrybinių užmojų žmonės, intelektualai. Rašyti pradėjo turėdama vienuolika metų. Petras Vaičiūnas (J. Vaičiūnaitės dėdė) buvo poetas ir dramaturgas, eilėraščius jaunystėje bandė rašyti ir J. Vaičiūnaitės mama, vėliau pasirinkus gailestingosios sesers kelią (dirbo Vilkaviškio ir Kauno Karo ligoninėse).
Kaune gyveno iki septyniolikos metų, kasmet važiuodavo į Vilnių, kur gyveno Petras Vaičiūnas ir kitas tėvo brolis, Dominikonų bažnyčios klebonas Juozas Vaičiūnas, be galo mylėjęs meną.
Po tėvo mirties ji, sesuo ir motina gyveno sunkiai. Persikėlė į Vilnių, studijavo Vilniaus Universitete lituanistiką. Kartu mokėsi ir muzikos.
1959 m. J. Vaičiūnaitė baigė lituanistiką Vilniaus Universitete. Studijų metais sutiko du geriausius literatūrinius bičiulius – bendrakursius Aušrą Sluckaitę ir Tomą Venclovą, kurie daug kuo prisidėjo prie J. Vaičiūnaitės poetinio braižo formavimosi. Poetė dirbo „Literatūros ir mene“, „Kalba Vilnius”, „Naujojo dienovidžio” redakcijose.
Pirmasis poezijos rinkinys "Pavasario akvarelės" pasirodė 1960 m. Vėliau išleido nemažai eilėraščių rinkinių, parašė poezijos, pasakų vaikams.
J. Vaičiūnaitė yra išvertusi A. Achmatovos, O. Bergolc, D. Maksimovič, L. Carrollo kūrybos. Pačios rašytojos kūryba išversta į anglų, norvegų, rusų, latvių kalbas.
Kūryba
Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių lyrinis subjektas išdidus, nepriklausomas, laisvas mylintis gyvenimą – net kasdienybę. Poetė vengia tiesioginio jausmų išsakymo. Eilėraščiai turi gilią potekstę. Poetė didelį dėmesį skiria nuotaikai kurti, ji rašo istorijos, meilės tema, praeitis tarsi eina kartu su dabartimi. Eilėraščiuose dažnai staiga atsiveria grožis netikėtose vietose. Vaičiūnaitė poetizuoja miestą (aikštes, gatves, kolonas, laiptus, geometrines figūras), ryški Vilniaus miesto tema. Stengiasi viename vaizde sujungti kultūrą ir gamtą. Pastebimi impresionizmo stiliaus bruožai.
Bibliografija
- Pavasario akvarelės: eilėraščiai – Vilnius, Valst. grož. lit. l – kla, 1960.
- Kaip žalias vynas: eilėraščiai – Vilnius. Valst. grož. lit. l – kla, 1962.
- Per saulėtą gaublį: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1964.
- Vėtrungės: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1966.
- Po šiaurės herbais: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1968.
- Spalvoti piešiniai: eilėraštukai – Vilnius, Vaga, 1971.
- Pakartojimai: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1971.
- Klajoklė saulė: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1974.
- Balkonas penktame aukšte: eilėraščiai jaunesniam mokykliniam amžiui – Vilnius, Vaga, 1975.
- Neužmirštuolių mėnesį: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1977.
- Mėnulio gėlė: vienaveiksmės pjesės – pasakos jaunesniam mokykliniam amžiui – Vilnius, Vaga, 1979.
- Šaligatvio pienės: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1980.
- Pavasario fleita: pjesės – Vilnius, Vaga, 1980.
- Karuselės elnias: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1981.
- Smuikas: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1984.
- Nemigos aitvaras: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1985.
- Žiemos lietus: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1987.
- Šešėlių laikrodis: eilėraščiai – Vilnius, Vaga, 1990.
- Gatvės laivas: eilėraščiai – Vilnius, Vyturys, 1991.
- Pilkas šiaurės namas: eilėraščiai – Vilnius, Viltis, 1994.
- Žemynos vainikai: eilėraščiai – Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
- Vaikystės veidrody: eilėraščiai – Vilnius, Baltos lankos, 1996.
- Kai skleidžiasi papirusas: orientalistiniai eilėraščiai – Kaunas, Orientas, 1997.
- Sus, Vaga, 1998.
- Skersgatvių šešėliais aš ateisiu: eilėraščiai - Vilnius, Žuvėdra, 2000.
- Debesų arka: 1998-2000 metų eilėraščiai - Vilnius, Lietuvos rašytojų s - gos l - kla, 2000.
- Raštai / Judita Vaičiūnaitė. - Vilnius, Gimtasis žodis, 2005.
- Aitvaras: eilėraščių vaikams rinktinė – Vilnius, Alma littera, 2005.
Apdovanojimai
- 2000 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija.
- 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
- 1996 m. Baltijos Asamblėjos premija už poezijos rinktinę "Žemynos vainikai".
- 1986 m. Lietuvos valstybinė premija už 1985 m. išleistą rinktinę "Nemigos aitvaras".
- 1978 m. "Poezijos pavasario" laureatė.
Šaltiniai ir nuorodos
- Apie poetę
- Poetės eilėraščiai (keletas tekstų)
- Apie Juditos Vaičiūnaitės kūrybą