Kušitų kalbos
| Kušitų | |
| Paplitimas | Somalio pusiasalis, Etiopija, Eritrėja, Egiptas |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 45 |
| Kilmė | Semitų-chamitų >Kušitų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | centrinės kušitų, aukštumų rytų kušitų, žemumų rytų kušitų, pietų kušitų, bedžų, dulajų |
Kušitų kalbos – afroazinių kalbų šeimos atšaka. Jomis kalbama Rytų Afrikoje. Didžiausios šiuolaikinės kušitų kalbos yra oromų kalba, somalių kalba ir sidamų kalba. Kalboms pavadinimas duotas pagal Biblijos personažą Kušą, kuris buvo laikomas šių tautų protėviu. Iš pusšimčio priskaičiuojamų kalbų, tik viena kalba – somalių – turi valstybinės kalbos statusą.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kušitų kalbų klasifikacija nėra nusistovėjusi ir labai varijuoja priklausomai nuo mokslininko. Šiuo metu yra išskiriamos trys pagrindinės kušitų kalbų grupės, bet kušitų kalboms neretai linkstama priskirti ir kitas artimesnes kalbas, kurių kilmė nėra iki galo aiški.
- Centrinės kušitų kalbos (arba agau kalbos) – jomis kalbama dab. Etiopijos ir Eritrėjos teritorijoje, etninės grupės, vadinamos agau. Šiai grupei priklauso aungi kalba, blin kalba, chamtanga kalba, kimantų kalba;
- Aukštumų rytų kušitų kalbos – jomis kalbama pietinėje Etiopijoje. Šiai grupei priklauso burdži kalba, sidamo kalba, gedeo kalba, hadija kalba, libido kalba, kambata kalba, alaba kalba.
- Žemumų rytų kušitų kalbos – jomis kalbama Somalyje, rytų Etiopijoje, Džibutyje ir Eritrėjoje. Šiai grupei priklauso oromų kalba, somalių kalba, afarų kalba ir dar keliolika smulkesnių kalbelių;
- Pietų kušitų kalbos (arba riftinės kalbos) – jomis kalbama Tanzanijos Didžiajame riftiniame slėnyje. Priklauso 4 gyvos kalbelės. Kartais jos priskiriamos žemumų rytų kušitų kalboms;
- Bedžų kalba – dar vadinama Šiaurės kušitų kalba, kuria kalbama rytų Egipte. Kai kur ši kalba yra išskiriama kaip izoliuota kalba Semitų-Chamitų šeimoje.
- Dulajų kalbos – jomis kalbama Etiopijoje. Priklauso kelios nedidelės kalbelės: