Mėnesinės
Mėnesinės (menstruacijos; lot. menstruus – „mėnesinis“[1]) – tai mėnesinių ciklo laikotarpis (sąlyginė ciklo pradžia), kurio metu vyksta kraujavimas iš makšties. Vyksta cikliškai, maždaug kas mėnesį (iš to ir pavadinimas, bet norma laikoma ir 21–35 d. intervalai), paprastai trunka apie 5 dienas (nuo 3 iki 7 dienų), ir per tą laiką netenkama apie 30–80 ml kraujo.[2][3]
Pirmosios mėnesinės vadinamos menarche, klimakso metu tampa nereguliarios ir ilgainiui išnyksta (išsenka folikulų atsargos kiaušidėse). Mėnesinių nebūna nėštumo metu (dingusios mėnesinės – nėštumo požymis) ir tam tikrą laikotarpį po gimdymo (vadinama laktacinė amenorėja).[3]
Fiziologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors mėnesinės laikomos ciklo pradžia, tačiau pagrindinis veiksnys, nulemiantis mėnesinių atsiradimą, yra ovuliacija – būtent nuo jos praėjus 12–16 dienų atsiranda mėnesinės. Iš kiaušidės išsilaisvinęs kiaušinėlis nėra apvaisinamas (o tam kaskart po ovuliacijos ruošiasi gimda), todėl ir prasideda kraujavimas. Taigi, mėnesinės fiziologine prasme yra ne ciklo pradžia, bet pabaiga.[3]
Mėnesinių metu iš gimdos ertmės išsiskiria kraujas ir suiręs funkcinis gimdos gleivinės sluoksnis, o iš gimdos kaklelio – gleivės su daug leukocitų. Keletas dienų prieš mėnesines ir jų metu moteris būna jautresnė, greičiau pavargsta, pakinta kilsteli jos kūno temperatūra, keičiasi medžiagų apykaita. Mėnesinių nebūna nėštumo metu ir tam tikrą laikotarpį po gimdymo (laktacinė amenorėja).[3]
Higiena ir seksas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Higienos sumetimais moterys naudoja higieninius paketus, kurie keičiami keliskart per dieną. Mėnesinių metu reikia vengti maudynių, kadangi šiuo metu pašaliniai mikroorganizmai lengviau gali patekti į moters organizmą ir užkrėsti, sukeldami lytinių organų uždegimus ir kitas ligas.
Seksas mėnesinių metu galimas, tačiau būtina tinkama vyro higiena (nuplauta varpa ir kapšelis, išangė).
Mėnesinės ir kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors mėnesinės – normalus fiziologinis procesas, tačiau jau nuo seno jos buvo susijusios su prietaringa baime, piktomis jėgomis. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma, kad kraujuojanti moteris turi būti atskirta nuo kitų 7 dienas, o kas ją tuo metu palies, taps „nešvarus“. Daugelyje senųjų kultūrų moteriai per mėnesines priskiriamos magiškos galios. Siekiant, kad tos galios nepakenktų vyrams, moterys buvo atskiriamos nuo vyrų ir gyvendavo atskiruose nameliuose gyvenviečių pakraščiuose toliau nuo kitų žmonių. Kai kur tikėta, kad moteris per mėnesines yra pavojinga, gali užleisti sausrą, pakenkti derliui, jai prisilietus sugyžta pienas, vynas virsta actu ir pan.[4] Neigiamo požiūrio liekanų išlikę ir šiuolaikinėse kultūrose: nemaža dalis porų susilaiko nuo sekso mėnesinių metu ne tiek dėl to, kad moteris gali užsikrėsti, kiek dėl to, kad ji laikoma „nešvaria“.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Ar vartotinas žodis „menstruacijos“?“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2019-03-06. Nuoroda tikrinta 2019-03-04.
- ↑ Mėnesinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
- ↑ „How did menstruation become taboo?“. helloclue.com. Nuoroda tikrinta 2019-03-04.