Sąrašas:Lietuvos žinduoliai

Lietuvos žinduoliai

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 67 žinduolių (Mammalia) rūšys. Priskaičiavus neaiškaus statuso žinduolius (eurazinį rudąjį lokį ir europinį paprastąjį šakalą), Lietuvoje aptinkamos 69 rūšys:
Statusas neaiškus:
- 2 statusas neaiškus
Paminėtinos ir šios rūšys:
- 3 ieškotinos (galimai gyvenusios ar gyvenančios),
- 4 retkarčiais užklystančios,
- 7 vietinės rūšys išnykusios istoriniais laikais.

Vietinės žinduolių rūšys

Lietuvoje gyvena 59 vietinių žinduolių rūšys, iš kurių septynios rūšys buvo atrastos nuo XX a. paskutinio dešimtmečio iki 2015 metų vidurio. Trys rūšys, kurios istoriniais laikais buvo išnykusios, Lietuvoje reintrodukuotos iš kaimyninių šalių ir dabar šalyje sudaro stabilias populiacijas:

Būrys: Porakanopiai (Artiodactyla)
	Stumbras Bison bonasus Linnaeus, 1758	Reintrodukuoti ir įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
	Briedis Alces alces Linnaeus, 1758
	Taurusis elnias Cervus elaphus Linnaeus, 1758	Reintrodukuota rūšis
	Stirna Capreolus capreolus Linnaeus, 1758
	Šernas Sus scrofa Linnaeus, 1758
Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
	Pilkasis vilkas Canis lupus Linnaeus, 1758
	Rudoji lapė Vulpes vulpes Linnaeus, 1758
	Šiaurinė paprastoji lūšis Lynx lynx lynx Linnaeus, 1758	Šis Lietuvoje gyvenantis paprastųjų lūšių (Lynx lynx) porūšis įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją.
	Barsukas Meles meles Linnaeus, 1758
	Ūdra Lutra lutra Linnaeus, 1758	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
	Akmeninė kiaunė Martes foina Erxleben, 1777
	Miškinė kiaunė Martes martes Linnaeus, 1758
	Juodasis šeškas Mustela putorius Linnaeus, 1758
	Šermuonėlis Mustela erminea Linnaeus, 1758	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
	Žebenkštis Mustela nivalis Linnaeus, 1766
	Pilkasis ruonis Halichoerus grypus Fabricius, 1791
Būrys: Banginiai (Cetacea)
	Paprastoji jūrų kiaulė Phocoena phocoena Linnaeus, 1758
Būrys: Kiškiažvėriai (Lagomorpha)
	Pilkasis kiškis Lepus europaeus Pallas, 1778
	Baltasis kiškis Lepus timidus Linnaeus, 1758	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
Būrys: Graužikai (Rodentia)
	Upinis bebras Castor fiber Linnaeus, 1758	Reintrodukuoti nuo XX a. vid. ir antroje pusėje
	Paprastoji voverė Sciurus vulgaris Linnaeus, 1758
	Vandeninis pelėnas Arvicola terrestris Linnaeus, 1758
	Juodoji žiurkė Rattus rattus Linnaeus, 1758
	Dirvinė pelė Apodemus agrarius Pallas, 1771
	Geltonkaklė pelė Apodemus flavicollis Melchior, 1834
	Miškinė pelė Apodemus sylvaticus Linnaeus, 1758
	Mažoji miškinė pelė Apodemus uralensis Pallas, 1811
	Didžioji miegapelė Glis glis Linnaeus, 1766	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją.
	Miškinė miegapelė Dryomys nitedula Pallas, 1778	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
	Lazdyninė miegapelė Muscardinus avellanarius Linnaeus, 1758
	Beržinė sicista Sicista betulina Pallas, 1779	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
	Pelė mažylė Micromys minutus Pallas, 1771
	Pievinis pelėnas Microtus agrestis Pallas, 1761
	Paprastasis pelėnas Microtus arvalis Linnaeus, 1778
	Pelėnas dvynys Microtus rossiaemeridionalis Ognev, 1924
	Pelkinis pelėnas Microtus oeconomus Pallas, 1776
	Rudasis pelėnas Myodes glareolus sin. Clethrionomys glareolus Schreber, 1780
	Naminė pelė Mus musculus Linnaeus, 1758
Būrys: Eulipotyphla
	Šiaurinis baltakrūtis ežys Erinaceus roumanicus Linnaeus, 1758	Ilgą laiką buvo laikomas viena rūšimi kartu su rudakrūčiu ežiu (Erinaceus europaeus) ir pietiniu baltakrūčiu ežiu (Erinaceus concolor), bet po išsamių genetinių ir morfologinių tyrimų išskirtas kaip atskira rūšis.
Būrys: Vabzdžiaėdžiai (Soricomorpha)
	Kurmis Talpa europaea Linnaeus, 1758
	Vandeninis kirstukas Neomys fodiens Pennant, 1771
	Mažasis vandeninis kirstukas Neomys anomalus Cabrera, 1907	Aptiktas 2009 metais pietvakarių Lietuvoje.^[1]
	Paprastasis kirstukas Sorex araneus Linnaeus, 1758
	Kirstukas nykštukas Sorex minutus Linnaeus, 1758
Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)
	Europinis plačiaausis Barbastella barbastellus Schreber, 1774	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją.
	Šiaurinis šikšnys Eptesicus nilssonii Keyserling & Blasius, 1839	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
	Vėlyvasis šikšnys Eptesicus serotinus Schreber, 1774	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
	Brandto pelėausis Myotis brandtii Eversmann, 1845	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
	Kūdrinis pelėausis Myotis dasycneme Boie, 1825	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją.
	Vandeninis pelėausis Myotis daubentonii Kuhl, 1817
	Didysis pelėausis Myotis myotis Borkhausen, 1797	Iki šiol nesutariama dėl šios rūšies populiacijos egzistavimo Lietuvoje. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių, kurie pirmą kartą šalyje stebėjo šią rūšį, jų populiacija nors ir reta, bet gyvena Lietuvoje^[2]. Bet anot šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (ŠALD), šios rūšies populiacijos egzistavimas Lietuvoje dar nepatvirtintas. ^[3].
	Natererio pelėausis Myotis nattereri Kuhl, 1817	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
	Mažasis nakviša Nyctalus leisleri Kuhl, 1817	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
	Rudasis nakviša Nyctalus noctula Schreber, 1774	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 5(Rs) kategoriją.
	Natuzijaus šikšniukas Pipistrellus nathusii Keyserling & Blasius, 1839
	Šikšniukas nykštukas Pipistrellus pipistrellus Schreber, 1774	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
	Sopraninis šikšniukas Pipistrellus pygmaeus Leach, 1825
	Rudasis ausylis Plecotus auritus Linnaeus, 1758	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 4(I) kategoriją.
	Dvispalvis plikšnys Vespertilio murinus Linnaeus, 1758	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.

Svetimžemės introdukuotos žinduolių rūšys

Lietuvoje gyvena 3 svetimžemės, introdukuotos žinduolių rūšys. Jos nėra invazinės:

Būrys: Porakanopiai (Artiodactyla)
	Dėmėtasis elnias Cervus nippon Temminck, 1838	Introdukuota rūšis Lietuvoje, bet laisvėje beveik nesutinkami. Kai kuriose Europos šalyse yra pastebimas introdukuotų dėmėtųjų elnių poravimasis su vietinais tauriaisiais elniais^[4] ^[5], tad gimus hibridiniams palikuonims, gali nukentėti vietinių tauriųjų elnių genofondas. Dėmėtųjų elnių natūralus paplitimo arealas Rytų Azijoje.
	Danielius Dama dama Linnaeus, 1758	Introdukuota rūšis Lietuvoje, bet laisvėje beveik neplinta, dauguma laikomi aptvaruose. Danielių natūralus paplitimo arealas - Mažoji Azija, Iranas ir galbūt Pietų Europos Balkanų ir Apeninų pusiasaliai.
	Europinis muflonas Ovis orientalis musimon Pallas, 1811	Prieš maždaug 7000 metų buvo introdukuoti Sardinijoje ir Korsikoje, vėliau platinti kituose kraštuose. Introdukuoti ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje laisvėje neišgyvena dėl netinkamų klimato sąlygų.

Svetimžemės invazinės žinduolių rūšys

2018 m. duomenimis, Lietuvoje aptinkamos 5 invazinės rūšys. Jos nekontroliuojamai išplito dėl žmonių padarytų klaidų: buvo introdukuotos Lietuvoje ir kitose netolimose šalyse, bet nebuvo nuspėta, kad masiškai ims plisti. Kitos rūšys perkeltos į svetimą joms regioną pabėgo iš aptvarų ir ėmė nekontroliuojamai plisti. Invazinės rūšys ypač kenksmingos vietinei rūšių įvairovei, kurios dėl konkurencijos tampa retos arba visiškai išnyksta, pavyzdžiui dėl kanadinių audinių, kaip manoma išnyko vietinės europinės audinės:

Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
	Usūrinis šuo Nyctereutes procyonoides Gray, 1834	Buvo introdukuotas Europoje, kurio natūralus paplitimo arealas Rytų Azija, bet netrukus Europoje išplito kaip invazinė rūšis. Pavojingi vietinei faunai, ypatingai ant žemės perintiems miškų paukščiams. Naikintinas.
	Paprastasis meškėnas Procyon lotor Linnaeus, 1758	Buvo introdukuotas Europoje, kurio natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje, bet netrukus Europoje išplito kaip invazinė rūšis. Jis ypatingai pavojingas vietinėms Lietuvos paukščių rūšims perinčioms medžiuose ir ant žemės. Naikintinas.
	Kanadinė audinė Neovison vison Schreber, 1777	Buvo introdukuota Europoje, kurio natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje, bet netrukus Europoje išplito kaip invazinė rūšis. Lietuvoje ir daugelyje šalių visiškai išstūmė jai biologiškai artimą vietinę europinę audinę. Naikintina.
Būrys: Graužikai (Rodentia)
	Ondatra Ondatra zibethica Linnaeus, 1766	invazinė rūšis. Jų natūralus paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyne. 1954 metais jas introdukavo Europoje, kurios vėliau nesukontroliuojamai išplito.
	Pilkoji žiurkė Rattus norvegicus Berkenhout, 1769	invazinė rūšis. Iki išplitimo, jų savaiminis areals buvo Rytų Azijoje, maždaug dabartinės Kinijos šiaurėje ir Mongolijoje. Ėmė plisti viduramžiais, žmonių migracijų keliais, kurios netrukus išplito visur, kur gyvena žmonės. Po žmonių jos yra sėkmingiausiai prisitaikę gyventi visur žinduoliai. Dabar išplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Šiaurės Amerikos bei Eurazijos šiaurinius pakraščius.

Lietuvoje aptinkamų žinduolių rūšių statusas neaiškus

2018 m. duomenimis, Lietuvoje 2 rūšys. Tai rūšys, kurių statusas šiuo metu Lietuvoje nėra tiksliai ištirtas ir neaiškus. Vienos jų galbūt plinta natūraliai kaip naujos ar kažkada gyvenę ir grįžtančios rūšys, o kitos galbūt plinta įsikišus žmonėms kaip invazinės rūšys. Jų tiksliam statusui nustatyti reikalingi krupštesni tyrinėjimai:

Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
	Eurazinis rudasis lokys Ursus arctos arctos Linnaeus, 1758	Nors laikomas išnykusia rūšimi, kuri įrašyta į 2007 m. išleistos Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją, tačiau kasmet stebimi Lietuvoje. Teigiama kad jie užklysta į Lietuvą iš Latvijos arba Gudijos. Pastoviam jų sugrįžimui į Lietuvos gamtą reikalingi dideli, brandūs, mišriųjų bei lapuočių miškų masyvai, kuriuose nevykdoma intensyvi miškininkystė ar kita ūkinė veikla.
	Europinis paprastasis šakalas Canis aureus moreoticus Linnaeus, 1758	Pradžioje buvo manyta, kad tai invazinė rūšis, bet pastaruoju metu vis daugiau įrodymų, kad tai iš pietų natūraliai plintanti rūšis. Remiantis 2018 m. įvairiais šaltiniais, šis paprastojo šakalo (Canis aureus) porūšis vis dažniau pastebimas Lietuvoje, kitose Baltijos valstybėse, Gudijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse. Anksčiau iki plitimo šiaurės, šiaurės vakarų kryptimis, europinio paprastojo šakalo šiauriausios populiacijos savaime gyveno Vengrijoje

Ieškotinos Lietuvoje žinduolių rūšys

Visos 3 rūšys priklauso šikšnosparniniams (Chiroptera), lygianosinių (Vespertilionidae) šeimai. Tai galimai gyvenusios ar gyvenančios Lietuvoje šikšnosparnių rūšys, kurių išplitimo arealas eina per Lietuvą arba ji yra jų išplitimo pakraštys.

Būrys: Šikšnosparniai (Chiroptera)
	Ūsuotasis pelėausis Myotis mystacinus Kuhl, 1817	Pastebėti visose Lietuvą supančiose šalyse - rytų Latvijoje, vakarų Gudijoje, Lenkijoje, Rusijos valdomoje šiaurinėje Rytprūsių dalyje, taip pat pietų Švedijoje, tad didelė tikimybė, kad jie gali gyventi ir Lietuvoje
	Didysis nakviša Nyctalus lasiopterus Schreber, 1817	Pietrytinė Lietuvos riba yra šiauriausias šios rūšies savaiminio paplitimo pakraštys. Tinkamiausios jiems buveinės - mišriųjų ir lapuočių medžių brandūs miškai, ypač sengirės, kuriose auga ąžuolai, bukai ir kiti stambūs, seni, drevėti, gausus uoksų medžiai. Tai vienintelė šikšnosparnių būryje plėšri Europoje gyvenanti rūšis, ypač migracijų metu medžiojanti smulkius paukščius
	Pilkasis ausylis Plecotus austriacus Fischer, 1829	Šiaurės ryčiausias jų paplitimo arealo pakraštys siekia Lietuvos pietinį pakraštį, tačiau Lietuvoje ši rūšis nepastebėta.

Į Lietuvą atsitiktinai užklystančios rūšys

Pastoviai negyvenantys ir labai retai, atsitiktinai, pavieniui ar nedideliais būreliais užklystantys į Lietuvą žinduoliai. Įvairiu laikmečiu stebėtos 4 jų rūšys.

Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
	Paprastasis ruonis Phoca vitulina Linnaeus, 1758	Prie Lietuvos krantų Rytų Atlanto paprastieji ruoniai (Phoca vitulina vitulina) vienintelį kartą buvo pastebėti 2005 metų vasarą.
	Žieduotasis ruonis Pusa hispida Schreber, 1775
Būrys: Banginiai (Cetacea)
	Baltasis delfinas Delphinapterus leucas Pallas, 1776
	Afalina Tursiops truncatus Montagu, 1821	Baltijos jūroje ties Lietuvos teritoriniais vandenimis užklysta atlantinės afalinos (Tursiops truncatus truncatus) porūšis, kuris nuo 2000 m. iki 2015 m. vidurio stebėtas tris kartus^[6]. Nuotraukoje atlantinės afalinos patelė su dviem jaunikliais ties Škotijos pakrante.

Istoriniais laikais išnykusios vietinės Lietuvos žinduolių rūšys

Sąraše įrašytos 8 savaime Lietuvoje gyvenusios, bet istoriniais laikais išnykusios žinduolių rūšys.

Būrys: Porakanopiai (Artiodactyla)
	Tauras Bos primigenius Bojanus, 1827	† Išnykusi rūšis. Lietuvoje ir kitose šalyse iki 1627 m. žmonių visiškai išnaikinta rūšis.
	Tarpanas Equus ferus ferus Boddaert, 1785	† Išnykusi rūšis. Laukinių arklių porūšis - tarpanai, dėl žmonių veiklos Lietuvoje ir Europos šalyse visiškai išnyko 1914 m.
Būrys: Plėšrieji žinduoliai (Carnivora)
	Ernis Gulo gulo Linnaeus, 1758	† Išnykusi rūšis. Dėl žmogaus veiklos ir gamtinių sąlygų pokyčių, Lietuvoje išnykusi rūšis.^[7]
	Europinė miškinė katė Felis silvestris silvestris Schreber, 1777	† Išnykusi rūšis. Šis miškinių kačių (Felis silvestris) porūšis Lietuvoje išnyko dėl žmonių neigiamo poveikio natūraliai gamtai, ypač brandžių ir didelių miškų plotų sumažinimo ar išnaikinimo. Galimai įtakos turėjo ir pusiau sulaukėjusios naminės katės (Felis catus), su kuriomis gali poruotis ir sulaukti palikuonių.
	Europinė audinė Mustela lutreola Linnaeus, 1761	† Išnykusi rūšis. Maždaug XX a. pabaigoje išnykusi rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Išnykimo priežastis - žmogaus įsikišimas į gamtą, platinant svetimžemes rūšis. Šiuo atveju buvo introdukuotos kanadinės audinės, kurios nekontroliuojamai išplitę išstūmė vietines europines audines.
Būrys: Graužikai (Rodentia)
	Voverė skraiduolė Pteromys volans Linnaeus, 1758	† Išnykusi rūšis. Dėl žmogaus veiklos ir gamtinių sąlygų pokyčių, manoma Lietuvoje jau išnykusi rūšis.
	Ąžuolinė miegapelė Eliomys quercinus Linnaeus, 1766	† Išnykusi rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Iki XXI a. pradžios žinoma tik viena radimvietė Varėnos rajono Perlojos girininkijoje, kur ąžuolinės miegapelės stebėtos 1957–1959 metais.