Stumbras
Kitos reikšmės – Stumbras (reikšmės).
| Bison bonasus Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Stumbras (Bison bonasus) | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Bison bonasus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
 Stumbrų populiacijų paplitimas: Holocene (gelsva spalva), brandžiaisiais viduramžiais (žalia spalva), XX a. ir XXI a. prdž. (raudona spalva) |
Stumbras (Bison bonasus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Holoceno laikotarpyje stumbrai gyveno gerokai platesnėje teritorijoje. Holocene, vakarinis jų arealas buvo šiaurinėje Iberijos pusiasalio dalyje, Prancūzijoje, o rytų populiacijos gyveno šiaurės Kazachstane, Sibiro pietuose iki Baikalo ežero vakarų pakrančių, šiaurės vakarų Mongolijoje, pietinės populiacijos - Kaukaze. Brandžiaisiais viduramžiais stumbrai buvo paplitę visoje Vidurio Europoje, įskaitant Lietuvą, Balkanų pusiasalio didesnėje dalyje ir iki Volgos bei Kaukazo kalnų. Jo paplitimas mažėjo didėjant gyventojų skaičiui bei žmonėms apgyvendinant stumbrų gyvenamas teritorijas. Anksčiausiai stumbrai išnyko Galijoje (VIII a.), šiaurės Švedijoje (XI a.) ir Anglijoje (XII a.). Ardėnuose ir Vogėzuose stumbrai išgyveno iki XV a.[2]
Stumbrų populiacija ilgiau išliko Rytų Europoje. Transilvanijoje paskutinis šios rūšies atstovas mirė 1790 m., o šiaurės rytų regionuose stumbrai išsilaikė dar ilgiau, nes teisiškai buvo Lenkijos karalių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Rusijos carų nuosavybė. XVI a. pabaigoje Žygimantas Senasis už stumbro (lenk. żubr) sumedžiojimą įteisino mirties bausmę. Nepaisant šių draudimų stumbrų populiacija vis tiek mažėjo ir šiose valstybėse.
Daugybė stumbrų tapo I pasaulinio karo vokiečių kariuomenės aukomis. Okupavus šiaurinę Lenkijos dalį (taip pat Belovežo girią), buvo nužudyta 600 gyvūnų – dėl mėsos, kailio ir ragų. Vokiečių mokslininkai prašė atkreipti armijos karininkų dėmesį į visišką stumbrų populiacijos sunaikinimą, tačiau pasibaigus karui gyvi buvo likę tik 9 stumbrai.[3]
Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Belovežo girioje stumbrus vėl pradėta atkurti nuo 1929 m., o nuo 1952 m. jauni stumbrai buvo leidžiami į laisvę (pirmą kartą paleista 500).[4]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3 500 stumbrų. Jie įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas.
Vieni garsiausių stumbrynų yra 1948 m. įkurtas Prioksko-Terrasny rezervatas (Maskvos sritis, Rusija), bei Kaukazo valstybinis gamtos draustinis, įkurtas 1924 m. Krasnodaro krašte, Adygėjoje, Karačiajų Čerkesijoje. Dabar laisvėje stumbrai paplitę Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje (30 km zonoje aplink Černobylį), Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Kirgizijoje. Nuo 2005 m. ir Moldovoje.[5]
Planuojama į šiaurės Vokietiją [reikalingas šaltinis] ir Ostvardersplaseno gamtos rezervatą Flevolande (Nyderlandai) introdukuoti 2 stumbrų bandas. 30 šalių zoologijos sodai turi bent vieną šios rūšies atstovą. 2000 m. pasaulyje iš viso buvo 3000 stumbrų, kurie visi buvo atkurti iš 12 išlikusių šios rūšies atstovų.
Buveinės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stumbrai iš prigimties yra miškų gyvūnai.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stumbras – stambiausias dabartinis Europos laukinis žvėris. Ypač masyvūs patinai. Stumbro liemuo trumpas, priekinė dalis su aukšta ketera. Didelė, sunki, panarinta, su plačia kakta galva. Akys nedidelės. Ausys trumpos, plačios, panašios į karvės, tik labiau plaukuotos. Snukio galas plikas.
Kailis tankus ir šiurkštus, pilkai rudos spalvos, žiemą tamsus, vasarą šviesesnis. Plaukai kiek garbanoti. Ant kaklo viršuje auga trumpi karčiai, po snukiu – barzda. Dėl labai apaugusios krūtinės ir galvos stumbras atrodo dar masyvesnis, o jo išvaizda žiauri. Uodega baigiasi ilgesnių plaukų „šluotele“.
Suaugę patinai pradeda šertis pirmi, sausio mėnesį, kartais baigiantis gruodžiui, patelės – po mėnesio. Jaunikliai šeriasi nuo vasario, kovo mėnesio. Šėrimosi trukmė 130–250 dienų. Ilgiausiai šeriasi patelės, trumpiausiai – jaunikliai.
Stumbro patino kūno ilgis apie 3 m ir daugiau, aukštis per pečius iki 2 m, užpakalinės kūno dalies aukštis iki 1,6 m, uodegos ilgis 0,85 m. Stambus patinas gali sverti iki tonos, bet vidutinė lietuviškojo stumbro patino masė yra apie 500 kg. Lytinis dimorfizmas ryškus: patelės už patiną lengvesnės apie 30 %, smulkesnio kūno sudėjimo ir mažiau apaugusios plaukais. Lietuviškas stumbras masyvesnis už kaukazinį, jis šviesesnis, plaukai tiesūs ir ilgesni.[6]
Kaukolė palyginti trumpa ir plati. Pakaušio ketera tarp ragų pagrindų neryški. Antraisiais ir trečiaisiais amžiaus metais stumbro kaukolė labai padidėja. Penkerių metų stumbro kaukolė jau panaši į suaugusio. Subrendusio kaukazinio stumbro patino kaukolės ilgis 44,5-48,5 cm, patelės – 42,0-45,0 cm. Laisvų stumbrų dantys nudyla skirtingai ir labiau negu stumbrų laikomų aptvaruose, nes būna nevienodos mitybos sąlygos.
Stumbro ragai, palyginus su kūno dydžiu, labai menki, mažiausi iš genties Bison jaučių. Jie auga kaktos šonuose, viršutinėje dalyje, pagrindai toli vienas nuo kito. Patys ragai – tai raginės makštys, dengiančios kaulines kaktikaulio išaugas. Jie apvalūs, lygus, beveik juodi. Galai šviesesni ir smailūs. Kaip ir kiti dykiaraginiai, stumbras ragų nemeta. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje ragiukai vos žymūs. Patelių ragai mažesni, ne taip išraityti. Gyvūnui senstant, ragai riečiasi į viršų ir atgal. Itin būdingas paviršinių raginės makšties sluoksnių lupimasis. Dėl traumų augančio rago forma gali pakisti. Anksčiau stumbro ragai buvo vertingu medžioklės trofėjumi.[6]
Fiziologija ir mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Kaklas storas, pakaklėje nukarę ilgi plaukai. Ragai išlinkę į šonus ir viršų. Uodega trumpa, apaugusi ilgais plaukais. Kailis tamsiai rudas. Gyvena lapuočių miškuose bandomis. Vasarą minta žole, žiemą – medžių žieve, ūgliais, šakelėmis.
Suaugę patinai laikosi prie bandos tik rujos metu, kuri tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio. 4-6 metų patinai, nors jau yra subrendę, negali poruotis, nes jiems neleidžia senesni patinai. Patelės nėštumas trunka 264 dienas, apytiksliai 9 mėnesius. Dažniausiai veda 1 jauniklį. Gimę jaunikliai patinai sveria vidutiniškai 27,6 kg, o patelės 24,4 kg. Patinų kūno dydis proporcingai pradeda didėti 6 metų amžiaus. Nors patelių kūno masė labiau padidėja 1 savo gyvenimo metais, tačiau jų augimo tempas yra lėtesnis nei 3–5 m. amžiaus patinų. Patinai lytiškai subręsta 2 , o patelės dažniausiai 3 gyvenimo metais.[2] Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 m.
Stumbrų porūšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išskiriami 3 stumbrų porūšiai:
- Lygumų stumbras (Bison bonasus bonasus) (Linnaeus, 1758) – reintrodukuotas Lietuvoje.
- Karpatinis stumbras (Bison bonasus hungarorum) – išnykęs.
- Kaukazinis stumbras (Bison bonasus caucasicus) – išnykęs.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stumbrai geri plaukikai. Jie nors ir atrodo labai grėsmingai, bet nėra agresyvūs.
Stumbrai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stumbras – didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris. Lietuvoje stumbrų kaulų liekanų randama nuo vidurinio holoceno. Jo liekanų 1930 m. rasta prie Marijampolės (4 kaukolės ir keli kaulai), 1936 m. prie Telšių (1 kaukolė; laikoma Kauno zoologijos muziejuje). 1952–1961 m. daug stumbrų kaulų rasta Punios kapinynuose (Alytaus rajonas), Trakų ir Vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta XV-XVI a. gyvenusių stumbrų kaulų. LDK stumbrai buvo paplitę giriose nuo Pripetės iki Nemuno žemupio.
Stumbras buvo svarbus medžioklės objektas. Didžiųjų žvėrių (tarp jų ir stumbrų) medžiokles rengdavo didysis kunigaikštis. Jogailos įsakymu, be kitų žvėrių, daug stumbrų buvo sumedžiota kariuomenei maitinti prieš Žalgirio mūšį. Yra žinių, kad LDK didysis kunigaikštis Vytautas Didysis Trakuose turėjęs žirgyną, kuriame buvo ir stumbrų. Už sumedžiotą be leidimo stumbrą pagal Lietuvos statutą (XVI a.) reikėjo mokėti 20 kapų grašių baudą. Stumbrai buvo sparčiai medžiojami Augusto III laikais. LDK paskutiniai stumbrai išnyko XVIII a. viduryje.[7]
Mikalojus Husovianas aprašė stumbrų medžioklę 1523 m. išleistoje poemoje „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (De statura, feritate ac venatione bisontis carmen).[8]
XX a. pradžioje pasaulyje stumbrai buvo beišnykstantys. Į Lietuvą pirmieji stumbrai atvežti 1969 m., 1971 m. gimė pirmieji jaunikliai. 2016 m. duomenimis Lietuvoje gyveno apie 184 stumbrai. Didesnioji jų dalis buvo laisvėje ir tapo visai laukiniais žvėrimis. 2017 m. duomenimis Lietuvoje laisvėje gyvena 214 stumbrų.[9] Pagrindinis stumbrynas – Pašilių stumbrynas, Panevėžio rajone.
Kai kurie Lietuvos vietovardžiai ir vandenvardžiai (pvz., Stumbragiriai, Stumbrai, Stumbrinė, Stumbrys) rodo čia buvus stumbrų. Kauno Ąžuolyno parke 1979 m. pastatyta stumbro skulptūra.
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Bison bonasus“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2012-05-02. Nuoroda tikrinta 2012-01-14.
- ↑ 2,0 2,1 European Bison (Bison Bonasus): Current State of the Species and Strategy for Its Conservation By Zdzsław Pucek, Published by Council of Europe, 2004, ISBN 92-871-5549-6, 9789287155498
- ↑ Lake Pape – Bison from the WWF
- ↑ Baczynska, Gabriela (2008-09-28). „FEATURE-Climate change clouds fate of ancient Polish woods“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2008-09-28.
- ↑ Bison in the Republic of Moldova Archyvuota kopija 2009-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 6,0 6,1 Rimantas Balčiauskas, Petras Bluzma, Linas Balčiauskas. LIETUVOS KANOPINIAI ŽVĖRYS. Mokslas. 1987 m. Kaunas
- ↑ Stumbras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- ↑ Mikalojus Husovianas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 37
- ↑ „Mįslė gamtosaugininkams: kaip visą būrį stumbrų perkelti į Dzūkiją“. www.GRYNAS.lt. Delfi. 2018-01-08. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |