Čiobiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
54°57′18″š. pl. 24°39′12″r. ilg. / 54.9549°š. pl. 24.6534°r. ilg.
Čiobiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kaišiadorių |
Dekanatas | Širvintų |
Savivaldybė | Širvintų rajonas |
Gyvenvietė | Čiobiškis |
Adresas | Neries g. 7 |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1816 m. |
Stilius | klasicizmas |
Čiobiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Čiobiškio kaime, netoli Musės ir Neries santakos.
Bažnyčios statinių kompleksas yra architektūros paminklas (unik. kodas 1651).[1] Kompleksui priklauso dvi koplyčios, dvi varpinės, šventoriaus tvora su vartais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čiobiškio dvare buvo koplyčia. Dvarininkai Šveikauskiai pastatė bažnyčią kitoje vietoje. 1717 m. ji buvo Musninkų filija. 1782 m. įkurta parapija. XVIII a. buvo parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė.
Šveikauskiai, 1794 m. parduodami dvarą Pilsudskiams, įpareigojo juos pastatyti naują bažnyčią. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1810–1816 m. (manoma, kad ją projektavo Laurynas Gucevičius, tačiau jo autorystė dokumentiškai nepatvirtinta). Vilniaus vyskupas Eduardas Ropas 1907 m. bažnyčią konsekravo. Lietuviškas pamaldas pradėjo laikyti kunigas Stanislovas Šlamas. Jis per knygnešius tikinčiuosius aprūpino lietuviškomis maldaknygėmis.
1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebonas Liudvikas Puzonas (1911–1988) 1946 m. nuteistas 15 m. kalėti už tai, kad klausė partizanų išpažinčių.
1984 m. bažnyčia apiplėšta.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų, skliautai buriniai, grindys iš mozaikos juostų. Bažnyčioje yra fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas (1810 m.). Šventorių juosia akmenų mūro tvora su koplytėlėmis. Jame stovi dvi klasicistinės mūrinės koplyčios ir dvi varpinės.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Priekyje – I koplyčia
-
Bažnyčia
-
I varpinė (su laikrodžio mechanizmu)
-
II varpinė (su varpu)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-05-16.