1935 m. Europos krepšinio čempionatas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
1935 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – pirmasis Europos krepšinio čempionatas vykęs Ženevoje (Šveicarija). Europos krepšininkams jis tapo repeticija prieš 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne. Pirmajame Europos vyrų krepšinio čempionate varžėsi dešimties žemyno valstybių rinktinės.
Galutinė rikiuotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Komanda | Žaista | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
---|---|---|---|---|---|---|
1. Latvija | 3 | 3 | 0 | 98 | 49 | +49 |
2. Ispanija | 3 | 2 | 1 | 64 | 58 | +6 |
3. Čekoslovakija | 3 | 2 | 1 | 65 | 65 | 0 |
4. Šveicarija | 4 | 2 | 2 | 111 | 79 | +32 |
5. Prancūzija | 4 | 3 | 1 | 165 | 103 | +62 |
6. Belgija | 3 | 1 | 2 | 76 | 85 | -9 |
7. Italija | 4 | 2 | 2 | 121 | 101 | +20 |
8. Bulgarija | 4 | 1 | 3 | 78 | 125 | -47 |
9. Vengrija | 3 | 1 | 2 | 55 | 85 | -30 |
10. Rumunija | 3 | 0 | 3 | 49 | 132 | -83 |
Atrankos rungtynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš čempionatą Madride (Ispanija) vyko vienerios atrankos rungtynės, kuriose susitiko Ispanijos ir Portugalijos rinktinės. Pergalę jose 33:12 šventė ispanai, kurie ir pateko į Europos pirmenybes. Įdomu tai, kad rungtynėms teisėjavo Ispanijos rinktinės treneris Mariano Manent.
Rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis etapas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmajame etape komandos sužaidė po vienerias rungtynes. Trys iš penkių laimėjusiųjų iškart pateko į pusfinalius, o likusios dvi ekipos kovojo dėl paskutinio kelialapio į kitą etapą. Pralaimėjusieji tęsė kovą dėl 5-10 vietų.
Į pusfinalius patekusios komandos paryškintos
Ispanija | 25 – 17 | Belgija |
Latvija | 46 – 12 | Vengrija |
Čekoslovakija | 23 – 21 | Prancūzija |
Italija | 42 – 23 | Bulgarija |
Šveicarija | 42 – 9 | Rumunija |
Šveicarija | 27 – 17 | Italija |
Kova dėl 5-10 vietų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Belgija ir Italija iškart gavo teisę žaisti dėl 5-8 vietų, tuo tarpu kitos keturios komandos sužaidė po vienerias rungtynes, kurių pralaimėtojai turėjo varžytis dėl 9-10 vietų, o pergales iškovojusios rinktinės toliau žaisti dėl 5-8 vietų.
Rungtynių nugalėtojai paryškinti
Bulgarija | 22 – 19 | Vengrija |
Prancūzija | 66 – 23 | Rumunija |
Dėl 9-10 vietų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vengrija | 24 – 17 | Rumunija |
Prancūzija, Italija, Belgija ir Bulgarija kovojo dėl 5-8 vietų. Jos sužaidė po vienerias rungtynes, kurių nugalėtojai toliau žaidė dėl 5-6 vietų, o pralaimėjusieji dėl 7-8 vietų.
Prancūzija | 29 – 27 | Italija |
Belgija | 29 – 11 | Bulgarija |
Dėl 7-8 vietų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Italija | 35 – 22 | Bulgarija |
Dėl 5-6 vietų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prancūzija | 49 – 30 | Belgija |
Pusfinaliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pusfinaliuose jėgas išmėgino Latvijos – Šveicarijos ir Ispanijos – Čekoslovakijos rinktinės. Rungtynių nugalėtojai pateko į pirmenybių finalą, o pralaimėjusios ekipos kovojo dėl trečiosios vietos.
Latvija | 28 – 19 | Šveicarija |
Ispanija | 21 – 17 | Čekoslovakija |
Mažasis finalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čekoslovakija | 25 – 23 | Šveicarija |
Finalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Latvija | 24 – 18 | Ispanija |
Nugalėtojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Europos čempionų vardus iškovojo Latvijos rinktinė:
- Rūdolfs Jurciņš
- Eduards Andersons
- Aleksejs Anufrijevs
- Mārtiņš Grundmanis
- Herberts Gulbins
- Jānis Lidmanis
- Džems Raudziņš
- Visvaldis Melderis
- Hudins
Antroje vietoje liko Ispanijos krepšininkai:
- Rafael Martin
- Emilio Alonso
- Pedro Alonso
- Juan Carbonell
- Armando Maunier
- Fernando Muscat
- Cayetano Ortega
- Rafael Ruano
Trečiąją vietą iškovojo Čekoslovakijos rinktinė:
- Jiří Ctyroky
- Jan Fertek
- Josef Franc
- Josef Klima
- Josef Moc
- František Picek
- Vaclav Voves